uredija
LtIEn

        

        

 
Panevėžio miškų urėdija Klauskite Svetainės medis Neįgaliems
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencija
a
Pranešimo tema*:
Anoniminis pranešimas*:
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas  

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos
Urėdijų pertvarka – lyg karšta bulvė 2017.01.12

Daug metų gyvuojančių ir sėkmingai Lietuvoje dirbančių 42 urėdijų likimas vėl skendi nežinomybėje. Kol kas niekas nesiryžta pasakyti, kuo baigsis ši jau kelerius metus besitęsianti istorija, – urėdijos bus sustambintos ar visai panaikintos. Šiuo metu rengiama nauja miškų valdymo koncepcija, kurios metmenys turėtų paaiškėti šio mėnesio pabaigoje. Kokia ji bus, neaišku, nes politikai savo planų viešai neatskleidžia, o miškininkų nuomonės dar niekas ir neklausė.

Skaičių įtvirtino įstatyme
Stumdymasis dėl urėdijų pertvarkos prasidėjo dar praėjusios kadencijos Seime, kai pradėjo sklisti kalbos apie jų stambinimą ir įvairūs gandai. Pernai ankstyvą pavasarį parlamentarai pataisė Miškų ūkio įstatymą ir jame nustatė: Lietuvoje turi būti nei daugiau, nei mažiau – 42 urėdijos.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią įstatymo pataisą vetavo. Jos nuomone, toks urėdijų skaičiaus nustatymas teisės aktu neatitiktų Lietuvos interesų ir varžytų Vyriausybės galias efektyviai valdyti miškų ūkį. Kitaip tariant, pasak šalies vadovės, Seimo priimtose Miškų ūkio įstatymo pataisose įtvirtinta prievolė išsaugoti 42 miškų urėdijas prieštarauja Vyriausybės numatytai miškų ūkio pertvarkai bei perėjimui prie efektyvaus ir centralizuoto miškų valdymo.
Tačiau Seimo nariai savo nuomonės nepakeitė ir Prezidentės veto atmetė. Pataisos įsigaliojo. Iki tol įstatymas nereglamentavo, kiek urėdijų turi būti Lietuvoje, todėl Vyriausybė turėjo laisvas rankas miškų ūkiui reformuoti. Buvo planų urėdijų skaičių sumažinti iki 9–12, bet kuriam laikui juos teko atidėti.

Nepavykę pertvarkų bandymai
Tačiau reformų iniciatoriai nesudėjo ginklų ir netrukus pasiūlė panaikinti Generalinę urėdiją, o jos funkcijas perduoti Aplinkos ministerijos Miškų departamentui ir Valstybinei miškų tarnybai. Matyti, tuomet vis dar turėta vilčių reformuoti urėdijas. Tiesa, iš kito galo – pradedant nuo viršaus. Bet šiam siūlymui nepritarė nei Vyriausybė, nei Seimas ir viskas liko po senovei.
Kodėl taip atkakliai buvo užsimota sumažinti urėdijų skaičių arba iš viso jas panaikinti? Viena iš oficialių versijų – tai rekomenduoja turtingiausias ir labiausiai pasaulyje išsivysčiusias valstybes vienijanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, į kurią įstoti dabar siekia Lietuva. Pasak buvusios Vyriausybės vadovų, neįvykdę jos rekomendacijų, negalėsime tapti šios organizacijos nare arba šis procesas kuriam laikui sustos.

Būtinybės reformuoti nemato
Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius nesiryžo pasakyti, kuo baigsis kalbos apie urėdijų reorganizavimą.
„Sunku ką nors pasakyti, nežinant, kokių tikslų iš tiesų yra siekiama. Bandant gaivinti regionus, urėdijų skaičiaus mažinimas ar jų naikinimas jiems būtų nenaudingas, nes viskas koncentruotųsi centre. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos Lietuvoje mažinti urėdijų skaičių irgi nėra labai aiškios ir visiškai pagrįstos“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė sąjungos vadovas.
Jo teigimu, šis klausimas Lietuvos miškininkų sąjungoje svarstytas ne kartą ir būta įvairių nuomonių. „Miškininkai irgi žmonės, ir nebūtinai visi jie turi mąstyti vienodai. Tačiau, mano nuomone, kokios nors rimtesnės būtinybės šiuo metu reorganizuoti urėdijas nėra. Visos jos dirba pelningai, moka didžiulius – net 62 proc. savo pajamų – mokesčius valstybei, miškai prižiūrimi gerai. Mažesnės urėdijos, skaičiuojant pajamas iš vieno hektaro, dirba efektyviau, tačiau kitos jų galimybės yra mažesnės. Gal tokios ir norėtų kokių nors reformų. Tačiau jos turėtų būti labai gerai apgalvotos ir pasvertos“, – svarstė E. Bartkevičius.

Kas labiausiai suinteresuotas?
Kartu šalies miškininkų sąjungos vadovas neatmetė jau ne pirmus metus sklindančių gandų, kad labiausiai urėdijų reformomis yra suinteresuoti lobistai – prekeiviai mišku ir medienos perdirbėjai. Ir tas darbas, jo nuomone, vyksta labai intensyviai.
„Logika čia paprasta, jei urėdijų būtų mažiau arba liktų tik viena, prekeiviams ir perdirbėjams būtų lengviau susitarti dėl medienos kainos. Stambieji čia tikrai laimėtų, tačiau labai nukentėtų rajonų savivaldybėse ir miesteliuose dirbančios nedidelės lentpjūvės. Jos tikrai nepajėgtų konkuruoti su didžiaisiais perdirbėjais ar medienos eksportuotojais. Darbo vietų regionuose ne padaugėtų, o dar labiau sumažėtų. Ar to norime? Manau, kad ne“, – galimas reformos tamsiąsias puses atskleidė E. Bartkevičius.
Bandymus Seime panaikinti Generalinę urėdiją ir jis pavadino skubotais ir neapgalvotais. „Turi būti kokia nors žinyba, kuri koo­rdinuotų, derintų urėdijų veiksmus. Be to, miškų ūkio politika turi būti atskirta nuo jos vykdytojų, todėl suplakti šias dvi institucijas į vieną būtų neišmintinga. Esame pasiūlę savo paslaugas tobulinant urėdijų valdymą, tikiuosi, kad netrukus sulauksime kvietimo išsakyti ir savo poziciją“, – vylėsi sąjungos vadovas.

Funkcijos dubliuotis gali kitur
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys buvo kategoriškesnis. „Praėjusią kadenciją dėl tų urėdijų vyko tikras karas. Jutome stambiųjų medienos prekeivių ir perdirbėjų spaudimą. Tačiau jiems nepavyko, parlamentarai tuomet buvo gana vieningi – nusprendė, kad urėdijų naikinti nereikia. Jos veikia kaip savotiška kontroliuojanti sistema, kurią sujungia Generalinė urėdija. Urėdijos šiuo metu tikrai dirba visai neblogai, Lietuvos miškai pripažinti gana gerai tvarkomais, kirtimai yra subalansuoti. Tačiau įvairiems medžio plokščių gamintojams tai nepatinka. O nepatinka, matyt, todėl, kad turi savų interesų, kuo mažiau urėdijų, tuo lengviau su jomis būtų susitarti“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ L. Balsys.
Pasak parlamentaro, neretai svarstoma: Lietuvoje yra Miškų institutas, Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos ministerijos Miškų departamentas, kam dar reikia ir Generalinės urėdijos?
„O gal, priešingai, – nereikia to instituto, miškų tarnybos ir departamento? Būtent šių institucijų veikla gali dubliuotis. Generalinė urėdija vykdo ūkinę veiklą, prižiūri ir tvarko miškus, bendrauja su gyventojais. Todėl manau, kad urėdijos tikrai yra reikalingos. Komitete esame aptarę, kad naujasis aplinkos ministras mums pateiks konceptualią viziją, kaip toliau bus valdomi mūsų miškai, ką ir kaip ketinama keisti. Tačiau kol kas tik plaukioja įvairūs gandai apie įstatymo pataisas naikinti ar mažinti urėdijas ir daugiau nieko. Tai būtų tik gerai veikiančio mechanizmo ardymas“, – įsitikinęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys.
Tačiau parlamentaras daug vilčių deda į naująjį aplinkos ministrą, kuris, jo nuomone, turėtų įsiklausyti į specialistų, profesionalų nuomonę, atsispirti įvairių lobistų argumentams ir jų spaudimui.

Siūlo viską gerai pasverti
Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovo Algio Gaižučio teigimu, privatininkai pritartų visų nuosavybės formų miškų ūkio ekonominio reguliavimo tobulinimo paieškoms, kurios būtų grindžiamos ne emocijomis, o racionaliais ekonominiais skaičiavimais. Jo nuomone, prieš diegiant tokias naujoves pirmiausiai jos turėtų būti išbandytos praktikoje.
„Mes, miškų savininkai, esame suinteresuoti, kad mūsų kolegos valstybiniuose miškuose dirbtų stabiliai, kad už savo darbą gautų deramą atlygį. Jie neturėtų būti apkrauti, kaip neretai pasitaiko, nereikalingomis, jų veiklai nebūdingomis funkcijomis, kurios specialistus paverčia tik instrukcijų vykdytojais, miškui skiriant mažiau laiko ir dėmesio“, – savo poziciją dėl urėdijų reorganizacijos dėstėA. Gaižutis.
Pasak A. Gaižučio, patirtis rodo, kad bet kokios geros pirminės idėjos, jei jų įgyvendinimas yra uždelsiamas ir tampa perdėm politizuojamas, išsigimsta. Tuomet reformuojamame sektoriuje dirbantys apsukruoliai dažnai sugeba „pasišildyti“ rankas, o valstybė tik nukenčia. Todėl reformuojant valstybinių miškų sistemą reikėtų gerai apsvarstytų, aiškių ir jau tuomet – neatidėliotinų sprendimų.

Miške turėtų būti vienas šeimininkas
A. Gaižučio nuomone, imantis šios pertvarkos, negalima išskirti kokio nors vieno elemento, būtina matyti bendrą vaizdą, kaip veikia visos su tuo susijusios institucijos, kokios jų funkcijos ir tarpusavio ryšiai.
„Mums nelabai svarbu, kiek Lietuvoje bus urėdijų, – viskas priklauso nuo jų darbo efektyvumo. Žinoma, šiek tiek absurdiškai atrodo, kai jų skaičius įtvirtintas įstatymu ir įmonė iš esmės neturi teisės optimizuoti savo veiklos. Manau, nėra gerai, kai miškuose, be miškininkų, ant kurių dažnai kariami visi šunys, daug ką kontroliuoja, koordinuoja dar keletas institucijų. O čia, miške, turėtų būti vienas šeimininkas. Seniai žinoma: kai devynios auklės – vaikas be galvos. Bent jau kol kas mūsų nuomonės niekas neklausė. Gal todėl, kad esame privačių miškų, o ne valstybinių, kuriuose planuojamos tos pertvarkos, savininkai“, –svarstė A. Gaižutis.

Laukia politikų sprendimo
Ką apie galimas permainas mano pati Generalinė urėdija? To „Ūkininko patarėjo“ korespondento paklaustas generalinio urėdo pavaduotojas Valdas Vaičiūnas nebuvo kalbus.
„Jūs kreipiatės ne tuo adresu. Mes esame tik vykdytojai, o ne politikai. Kaip jie nuspręs, taip ir bus. Kiek žinau, viskas dabar yra svarstoma pačiu aukščiausiu politiniu lygiu, todėl jų reikėtų klausti. Šiuo metu tai ne mūsų kompetencijos klausimas“, – sakė generalinio urėdo pavaduotojas.
Pasiteiravus, ar daug metų išsilaikiusi dabartinė miško valdymo sistema, kurioje yra 42 urėdijos, nepasiteisino, gal iš tiesų jų yra per daug ar per mažai, V. Vaičiūnas atsakė lakoniškai, nesileisdamas į platesnius svarstymus: „Mes niekuomet netvirtinome, kad ši sistema yra labai gera. Manau, Vyriausybėje, Seime, miškininkų bendruomenėje dar vyks diskusijos, bus ieškoma geriausio varianto. Vienoks ar kitoks optimizavimas valstybiniuose miškuose, mano nuomone, vis dėlto turės būti įgyvendintas.“

Miškai turi būti valdomi efektyviai ir skaidriai

Kęstutis NAVICKAS
Aplinkos ministras

Šiuo metu apie būsimą urėdijų reformą nieko konkretesnio pasakyti negalėčiau. Pertvarkos vizija dar tik rengiama, kol kas turime tik jos apmatus. Prie šio projekto dirba ministerijos specialistai ir ekspertai. Viešai jį paskelbsime tada, kai gausime politinį pritarimą, kad be reikalo iš anksto nekaitintume aistrų. Po to konsultuosimės, diskutuosime, išklausysime visus „už“ ir „prieš“. Miškų valdymą reikia pertvarkyti jau vien dėl to, kad jis būtų skaidrus ir efektyvus. Toks yra mūsų pagrindinis tikslas. Tikimės, kad labai greitai, galbūt net sausio pabaigoje, visą šią viziją galėsime paskelbti viešai.

 Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

   Atgal
uredija

VĮ "Panevėžio miškų urėdija"

Parko g. 32, LT-37188, Panevėžys 
Koordinatės  519887, 6178116 (LKS)
55° 44' 14.05",  24° 18' 59.95"  (WGS)

Įmonės kodas: 168689193 
PVM  m. k.  LT686891917  
Duomenys kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre
A/s Nr.LT717044060008012572
"SEB bankas" AB, kodas 70440 

Darbo laikas:

Miškų urėdijoje, girininkijose, medelyne ir medienos ruošos padalinyje
Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia    8.00 val. 
Pietų pertrauka  12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga   17.00 val.

Penktadieniais:
Darbo pradžia     8.00 val.
Pietų pertrauka   12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga    15.45 val.

Tel. (8 45) 448 711 
Faksas (8 45) 445 961
El. paštas: info@panmu.lt
www.panmu.lt

Interneto
svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo