uredija
LtIEn

        

        

 
Panevėžio miškų urėdija Klauskite Svetainės medis Neįgaliems
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
a
Pranešimo tema*:
Anoniminis pranešimas*:
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas  

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos
Šviesuolių nominacijos – už gamtosaugą ir švietimą 2014.01.21

Nuo 2007 m. skatinantis šaliai nusipelniusius iškilius žmones M.K. Čiurlionio fondas, gaunantis visuomeninių organizacijų ir bendruomenių siūlymus, šių metų pradžioje Šviesuolių nominacijomis pagerbė švietimo, mokslo ir gamtosaugos srityse pasižymėjusius 6 asmenis.

 kurie savo darbu ir kūryba, visuomenine veikla, visu savo gyvenimu gražino  mūsų kraštą, ugdė jaunąją kartą puoselėti gamtą, miškus.
Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete sausio 16 d. surengtame M.K. Čiurlionio fondo iškilmingame renginyje šio universiteto rektorius, akademikas, prof. Algirdas Gaižutis įteikė „Šviesuolis 2014“ nominacijas: buvusiam LŽŪU rektoriui, dabar Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto profesoriui, habil. dr. h. c. Romualdui Deltuvui, Kretingos miškų urėdijos urėdui Antanui Baranauskui, buvusiam Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos miškų urėdui Albertui Zdanevičiui, Utenos rajono savivaldybės merui Alvydui Katinui, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) docentui, kompozitoriui Vytautui Barkauskui ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorei Jolantai Knyvienei.

Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos moksleivių pagamintas taures ir fondo padėkas šviesuoliams teikęs LEU rektorius A. Gaižutis pasidžiaugė, jog ir pedagogai, ir miškininkai puoselėja atsakingą visuomenės požiūrį į gamtą bei jos kūrinį mišką, siekia, kad darniai gyventume ekologiškoje aplinkoje. Be abejo, kaip pasisakyme pašmaikštavo prof. R. Deltuvas, gamtosaugoje miškininkams daugiau tenka ne edukaciniu žodžiu, bet ir drausminančiais veiksmais ginti mišką nuo šiuolaikinės civilizacijos.Į renginį pagerbti Šviesuolių atvyko LR Seimo narė Milda Petrauskienė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Nominantus pedagogus išradingai pasveikino jų kolega kompozitorius, chorų dirigentas prof. Lionginas Abarius.  
Po nominacijų įteikimo surengtas Lietuvos edukologijos universiteto studentų muzikų ir moksleivių akordeonistų ansamblio koncertas.

Skaitytojams trumpai priminsiu šių metų Šviesuolių vardus pelniusių miškininkų profesines biografijas ir jų indėlį  į šalies miškininkystės plėtrą, gamtosaugą, kad mūsų miškai būtų našesni, tvarūs, įvertinti pasaulyje ir kartu prieinami visuomenei.

Baigęs 1965 m. LŽŪA, miškininkas Romualdas Deltuvas (gimė 1943 m. kovo 8 d. Šakių apskrities Barzdų valsčiaus Pabalsupių kaime) nuėjo įdomų ir savitą profesinį kelią nuo Kazlų Rūdos miško pramonės ūkio Agurkiškės girininkijos miško techniko iki LŽŪU rektoriaus (2004-2011 m.), tapo žinomu šalyje miškotvarkininku, mokslininku, pedagogu, švietėju. Jis gerai pažino praktinę miškotvarką ir kūrė mokslinius pagrindus jos tobulinimui, sukauptas žinias perteikė studijuojantiems miškininkystę, 1989 m. tapo profesoriumi. Pripažintas ir mokslo bendruomenėje – rinktas Lietuvos mokslo tarybos (1991-1993 m. ir 1997-2001 m.) nariu ir jos Biomedicininių mokslų komisijos pirmininku (1997-2001 m.), Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo  Biomedicininių mokslų komiteto pirmininku (1997-2002 m.) bei Karališkosios Švedijos žemės ir miškų ūkio akademijos užsienio nariu (2007 m.). Profesorius skaitė paskaitas miškotyros krypties magistrantams ir doktorantams Austrijos, Latvijos, Suomijos, Šveicarijos, Vokietijos universitetuose.

R. Deltuvo asmenybės, platesnės miškininkystės ir aplinkosaugos sampratos formavimui nemažos įtakos turėjo galimybė dar tarybiniais metais stažuotis buvusioje Rytų Vokietijoje, Drezdeno (1976-1977 m.), Suomijoje, Helsinkio (1981-1982 m.) bei 1993 m. JAV, Konektikuto universitete, mokėjimas kelių užsienio šalių kalbų (jau 1965 m. diplominį darbą jis parašė ir apgynė  vokiečių kalba). Mokslinėje veikloje jis domėjosi ne tik miškotvarkos tobulinimu, o ir miškų ūkio ekonomika, vadyba, miškų administravimo politika, ES aplinkosauga, rengė užsakomuosius mokslo darbus, ėmėsi švietėjiškos veiklos – bendradarbiauja leidžiant miškininkystės vadovėlius ir miškotyros populiarinimo leidinius, rašo periodinėje miškininkystės spaudoje.
1998-2002 m. jis buvo išrinktas LMS viceprezidentu. Profesoriaus šmaikščiai išsakytas dalykiškas žodis svarus ir dabar įvairiose Lietuvos ir užsienio šalių mokslo, mokymo institucijose.
Nežiūrint šios pasiektos profesinės aukštumos, profesorius išliko paprastas, šmaikštus, savas tarp kolegų, studentijos.

Miškininkas Albertas Zdanevičius (gimė 1940 m. gruodžio 15 d. Pasvalio apskrities Krinčino valsčiaus Papyvesių kaime), baigęs 1963 m. LŽŪA,  taip pat profesinę karjerą pradėjo Kazlų Rūdos girioje, Višakio Rūdos girininkijos meistru, o po 18 metų, 1981 m. žiemą sugrįžo į Kazlų Rūdą, matyt, jau  visam likusiam gyvenimui.  
Nuo 1981 m. vasario dirbdamas Kazlų Rūdos BMŪGS vyriausiuoju inžinieriumi, 1991-2008 m. Kazlų Rūdos miškų urėdijos urėdu, A. Zdanevičius rūpinosi ne tik miškų ūkio gamybiniais reikalais, bet ir domėjosi moksline-technine pažanga, diegė į gamybą mokslininkų rekomendacijas, naują miško kirtimų technologiją, kuri leido labiau išsaugoti perspektyvų spygliuočių pomiškį, kirtavietėse dirvožemio struktūrą. Ekologiniam švietimui propaguoti savivaldybės mokyklose organizuoti keli jaunųjų miško bičiulių būreliai, kuriuos globojo miškų urėdijos specialistai, girininkijų darbuotojai. Miškų urėdo iniciatyva Kazlų Rūdos miškų urėdijos teritorijoje pastatyta bene pirmoji katilinė, kurioje kurui panaudotos medienos atliekos ir medžio pjuvenos.

Siekiant plėsti mokymo ir mokslo ryšius su praktine miškininkyste, 1982 m. lapkrityje Kazlų Rūdos BMŪGS įkurtas tuometinės LŽŪA Miškų ūkio fakulteto Miškotvarkos katedros filialas-bandymų stotis. Jai pastatytos atskiros patalpos, studentams bendrabutis. 1983-1989 m. čia dirbo keli moksliniai bendradarbiai iš LŽŪA.
Nepriklausomybės metais šis bendradarbiavimas pratęstas – 1994 m. Kazlų Rūdos miškų urėdija reorganizuota į mokomąją miškų urėdiją. Čia dabar ASU Miškų ir ekologijos fakulteto bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentams sukurta reikiama bazė mokomosioms praktikoms atlikti, miškuose įsteigtos ,,žaliosios laboratorijos“ mokymui ir mokslo tyrimams, kurie vykdomi kartu su Miškų instituto mokslininkais. Buvusiame kariniame poligone kartu su ASU MEF dėstytojais ir studentais įveisti įvairaus tankumo bandomieji pušų želdiniai, kiti demonstraciniai objektai. Visa tai nebūtų padaryta be miškų urėdo pritarimo ir parėmimo.
Iki išėjimo 2008 m. pavasarį į užtarnautą poilsį miškų urėdas A. Zdanevičius rinktas LŽŪU Miškų fakulteto valstybinės egzaminų komisijos nariu, aktyviai dalyvavo Kazlų Rūdos miesto visuomeninėje veikloje, apželdant Kazlų Rūdos miesto gatves, bendravo su kaimų bendruomenėmis, žiniasklaida.

Šviesuolio nominacija įvertinto miškininko Antano Baranausko (gimė 1936 m. liepos 28 d. Alytaus apskrities Vardos kaime) profesinis kelias, baigus 1959 m. LŽŪA, prasidėjo Prienų miškų ūkio Šilavoto girininkijoje, dirbant miško žvalgu, 1960-1964 m. – Šiaulių miškų ūkio Gruždžių girininkijos  girininku. Nuo 1964 m. jis rūpinasi Žemaitijos ir pajūrio miškais, priskirtais dabartinei Kretingos miškų urėdijai, dirbdamas 1964-1970 m. vyriausiuoju miškininku, 1972-1991 m. vyriausiuoju inžinieriumi, nuo 1991 m. – Kretingos miškų urėdu. Šio krašto miškus teko nelengvai atkurti po 1968 m. audros, saugoti nuo kitų negandų, kurti naujoje vietoje medelyną.

Tęsiant tarpukario Kretingos miškų urėdo M. Daujoto pradėtus pajūrio apsaugos darbus, reikėjo skirti dėmesio ir jėgų ne kietmetriais ir hektarais matuojamai veiklai – pajūrio miškų ir kopų apsaugai, kopų tvirtinimui bei Šventosios pajūryje pradėtai miškų rekreacijai, gamtosauginiam švietimui, bendravimui su visuomene. Nepriklausomybės metais pajūryje, Monciškėje, sudaryta galimybė vasarą poilsiauti ir turintiems judėjimo negalią žmonės. Atūžus ,,prichvatizavimo” bangai į pajūrį, miškų urėdas A. Baranauskas, pasitelkus ir visuomenę,  ryžtingai pasipriešino pajūrio miškų ir miško žemių privatizavimui, kad joje nebūtų statomos privačios vilos, niokojama jautri pajūrio ekosistema. Palangos girininkijoje įkurtas mokymo ir informacijos centras. Jame vyksta įvairūs miškininkų mokymai, seminarai. Juose visada pamatysi ir šio krašto miškų šeimininką – ilgametį urėdą.

Miškų urėdui A.Baranauskui  nesvetima ir visuomeninė veikla –  Generalinės miškų urėdijos tarybos narys, pajūrio regiono miškų urėdijų veiklos koordinatorius, dalyvauja Kretingos rajono bendruomenės veikloje, už tai jam suteiktos įvairios Žemaičių krašto nominacijos. Pasak miškų urėdo, džiugina, kad žemaičiai pripažino jį, dzūką, savu, net įteikė Žemaičio pasą.   
Šviesuolio nominacijomis jau paskatinta keliolika iškilių miškininkų.

VACLOVAS TREPĖNAITIS

   Atgal
uredija

VĮ "Panevėžio miškų urėdija"

Parko g. 32, LT-37188, Panevėžys 
Koordinatės  519887, 6178116 (LKS)
55° 44' 14.05",  24° 18' 59.95"  (WGS)

Įmonės kodas: 168689193 
PVM  m. k.  LT686891917  
Duomenys kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre
A/s Nr.LT717044060008012572
"SEB bankas" AB, kodas 70440 

Darbo laikas:

Miškų urėdijoje, girininkijose, medelyne ir medienos ruošos padalinyje
Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia    8.00 val. 
Pietų pertrauka  12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga   17.00 val.

Penktadieniais:
Darbo pradžia     8.00 val.
Pietų pertrauka   12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga    15.45 val.

Tel. (8 45) 448 711 
Faksas (8 45) 445 961
El. paštas: info@panmu.lt
www.panmu.lt

Interneto
svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo