uredija
LtIEn

        

        

 
Panevėžio miškų urėdija Klauskite Svetainės medis Neįgaliems
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencija
a
Pranešimo tema*:
Anoniminis pranešimas*:
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas  

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos
Priesakas – saugoti mišką nuo gaisrų 2014.05.09

„Miškininkų šventi darbai – atsodinti mišką ir saugoti jį nuo gaisrų“, – įsitikinęs Šiaulių miškų urėdas Stasys Pališkis.

Neseniai Kuršių Nerijoje, Smiltynėje kilęs gaisras sukėlė daugybę diskusijų ir tarp ugniagesių, ir tarp miškininkų – ar buvo galima išvengti šios nelaimės? Ar buvo padaryta viskas, kad gaisras būtų užfiksuotas ir numalšintas dar jam taip smarkiai neišplitus? Šiauliečių miškininkų nuomone nelaimė visuomet gali užklupti, tačiau jai išvengti kiekvienas, kam pavesta prižiūrėti miškus, privalo padaryti viską, kas įmanoma ir kas nuo jo priklauso.
Miško gaisras – baisi nelaimė

Patyrusiam miškininkui Stasiui Pališkui miško gaisras – viena baisiausių nelaimių, kurios tik gali atsitikti, nes liepsnos liežuviai negailestingai naikina viską pakelyje, nepaprastai greitai plinta ir palieka didžiulius randus gamtai. Šiauliečiai gerai prisimena 2006-uosius, kuomet Lietuvoje buvo labai sausa vasara ir gaisrai plieskėsi vienas po kito. Tuomet gaisras kilo Rėkyvos girininkijoje, kur miškai plyti ir durpynuose. Kaip tik buvo Mindauginės, liepos šeštoji. Ugnis taip siautėjo, kad į pagalbą buvo pakviesti ir kariškiai su sraigtasparniu.
„Visi iki šiol tas dienas prisimename kaip košmarą. Kas yra matęs miško gaisrą, mane supras. Ugnis ypač pavojinga durpynuose, ją čia užgesinti yra labai sunku, nes durpynas rusena kaip neužgesinamas laužas ir kiekviena akimirką kelia didžiulį pavojų“, – sako S. Pališkis.

Anot jo, vienas svarbiausių miškininkų užduočių – saugoti miškus nuo gaisrų. Ir saugoti ne žodžiais, o konkrečiais darbais: kasmet po žiemos sezono suformuojamos priešgaisrinės komandos: dvi pagrindinės, dvi rezervinės, parengiami darbui priešgaisriniai automobiliai. Jų Šiaulių miškų urėdija turi porą. Daug bendraujama su miškuose gyvenančiais žmonėmis, kurie praneša miškininkams apie pastebėtus kūrenamus laužus ir kita.
Miškininkai per metų metus jau žino, kad miškus nuo gaisrų tenka prižiūrėti labai anksti pavasarį, nes padidėjęs gaisrų pavojus būna per Velykas, Atvelykį, Motinos dieną, o paskui jau – visą vasarą. Dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsakingi poilsiautojai, todėl prevencinis darbas, budėjimai – neatskiriama miškininkų darbo dalis.

Didžiulė pagalba – stebėjimo kameros

Šiaulių miškų urėdija vienintelė Šiaulių regione turi savo miškuose įsirengusi antžeminę automatinę gaisrų stebėjimo sistemą.
„Gal anksčiau ir mes, kaip ir daugelis, gana skeptiškai žiūrėjome į šią sistemą, ypač kad dėl jos brangumo iki šiol miškininkams prikaišiojama. Tačiau dabar galiu labai atsakingai pasakyti – tokios sistemos yra būtinos. Žinoma, turime kooperuotis kelios urėdijos, neišlaidauti, tačiau tokia pagalba saugojant miškus – labai efektyvi. Manau, užtenka jau puldinėti miškininkus ir prikaišioti jiems dėl tų stebėjimo kamerų. Kiekvienas miškininkas patvirtins, kad kol kas geresnės pagalbos miškų apsaugai nuo gaisrų niekas negali pasiūlyti. Pagaliau ir visa sistema atsipirks per ketverius-penkerius metus, nes nebereikia tiek stebėtojų bokštuose, užtenka poros operatorių“, – įsitikinęs Šiaulių miškų urėdas S. Pališkis.

Jam pritaria ir urėdijos Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Juozas Daunys, kuriam kiekvienas pavasario ir vasaros sezonas prideda po žilų plaukų sruogą vien dėl miške pastebėtos ugnies. Laimei, pernai didelių gaisrų pavyko išvengti, norėtųsi, kad ir šis sezonas nebūtų paženklintas ugnimi.
„Galime tik pasidžiaugti, kad šiemet jau antrą sezoną turime gerą pagalbininką, padedantį stebėti miškus – urėdijos miškuose turime įrengę tris gaisrų stebėjimo kameras, kurios savo duomenis perduoda į centrą Vainagių girininkijoje. Mūsų patyrę operatoriai nuolat stebi, kas darosi miškuose“, –  sako J. Daunys.
Kameros įrengtos tose urėdijos vietose, kurios pripažintos degiausiomis ir kur didelis poilsiautojų srautas – Rėkyvoje, netoli Pageluvio ežero ir Cedroniškyje.
„Anksčiau mišką apžvalgos bokštuose stebėdavo žmonės. Jie žvalgydavo apylinkių miškus turėdami žemėlapius ir žiūronus. Galite įsivaizduoti, koks sunkus tai buvo darbas, kokį karštį tekdavo iškęsti, be to 35 metrų aukštyje ne kiekvienas galėjo ir darbuotis. Žmonės po pamainos būdavo išsekę, be to, išlaikyti budrumą visą pamainą buvo sunku.“, – sako J. Daunys.

Informacija – kas penkios minutės

Šiaulių miškų urėdijos gaisrų stebėjimo operatorius Audrius Užkuraitis ir jo kolega Mantas Bielskis su nauja antžemine gaisrų stebėjimo sistema jau gerai susipažinę – abu vyrai specialiai to mokėsi, gavo sertifikatus, o praktiniame darbe įgūdžiai kaskart tobulėja.
Kameros stebėjimo bokštuose situaciją miškuose stebi apie 15 kilometrų spinduliu, tačiau realiai šis atstumas yra žymiai didesnis, o giedrą dieną gali siekti 30 ir daugiau kilometrų. Kameros sukasi 360 laipsnių kampu, vienas apsisukimas trunka penkias minutes.
„Galima nustatyti ir kitus parametrus, kad kamera apsisuktų per dešimt ar penkiolika minučių, tačiau mes nusprendėme, kad tikslinga gauti informaciją kuo dažniau: ugnis yra toks nežabotas dalykas – per penkias minutes ji jau gali nusiaubti nemažą miško plotą“, – sako A. Užkuraitis.
Iš visų trijų stebėjimo bokštuose esančių kamerų visi duomenys pradžioje patenka į Vainagių bokštą, o iš ten signalas pasiekia operatorių centrą Vainagių girininkijoje. Čia informacija yra apdorojama, tikrinami gauti duomenys.

Vokietijoje pagamintą antžeminę automatinę gaisrų stebėjimo sistemą sudaro detektoriai (stebėjimo kamera ir pasukimo mechanizmas), komunikacijos įranga ir centrinis pultas (serveriai, monitoriai, spausdinimo įranga ir kt.). Detektoriai jautriai reaguoja į stebėjimo zonoje pastebėtus reiškinius, panašius į gaisro dūmus. Jie juos fiksuoja ir siunčia signalus į operatorių centrą.
„Kameros fiksuoja maždaug 10x10 metrų dydžio dūmų debesis. Žinoma, kamera nėra tobula, ji siunčia signalą ir apie kitus panašius reiškinius, kurie gali būti nesusiję su gaisru. Tačiau tai patikrinti tikrai nėra sudėtinga, kuomet įgundi, beveik be klaidos atskiri, kur užfiksuoti ugnies sukelti dūmai, o kur su ugnimi nesusiję debesys, dulkių stulpai ir pan. Beje, pavasarį fiksuojame itin daug laužų sukeltų dūmų. Miškininkai prisistato į tą vietą, perspėja žmones būti atsargiais su ugnimi. Tai yra ir savita, ir gana reikšminga gaisrų prevencijos priemonė“, – sako A. Užkuraitis.

Operatorius trijuose monitoriuose stebi informaciją, kurią gauna iš bokšto. Tiksliau, viename monitoriuje matyti įvairūs pirminiai duomenys, kurie yra tikrinami, išskleidžiami kituose dvejuose. Sakykime, reikia nustatyti susikaupusių dūmų vietą. Tam yra žemėlapis, kuriame ši vieta nustatoma labai tiksliai. Jeigu kyla gaisro pavojus, galima apie gaisravietės vietą gauti visą detalią informaciją – kada pastebėtas gaisras, jo koordinatės, tikslus kvartalas, miško charakteristika ir pan.
„Pirmiausia fiksuojama vieta, pateikiama nuotrauka, o jeigu reikia – gaunamas detalus pranešimas apie situaciją. Ši informacija specialistams būna daug bylojanti, ji labai išsami“, – pasakoja apie gaisrų stebėjimo sistemos galimybes A. Užkuraitis.

Svarbiausia – žmogus, technika – tik pagalbininkas

Miškininkai džiaugiasi, kad į pagalbą žmonėms atėjo tokia tobula technika, kad ji ne tik palengvino darbą žmonėms, bet ir yra žymiai efektyvesnė saugant miškus nuo gaisrų.
„Tačiau, kokia bebūtų tobula technika, visus svarbiausius sprendimus priima žmonės. Gal todėl ir kilo toks pasipiktinimas Smiltynės gaisru, nes mes niekaip negalime suprasti, kodėl stebėjimo kameros nebuvo įjungtos laiku. Kuršių Nerijos nacionalinis parkas nėra pavaldus Generalinei miškų urėdijai, jie tvarkosi patys. Tačiau parkas turi įsigijęs lygiai tokią pat gaisrų stebėjimo sistemą, kaip ir dar 24 šalies urėdijos. Generalinė miškų urėdija visiems, kartu ir parkui, jau vasario pabaigoje išsiuntė nurodymą nuo kovo 1 dienos įjungti stebėjimo sistemas, stebėti miškus ir saugoti juos nuo gaisrų. Mums net nekilo mintis, kad galime elgtis kitaip, nes puikiai žinome, jog pavasaris visus, pasiilgusius gamtos, šaukte sušaukia į miškus. O tada gaisrų galimybė yra didelė“, – sako Šiaulių miškų urėdijos vadovas S. Pališkis.
Anot jo, parko vadovai teisinasi, kad neturi žmonių budėjimui prie kamerų, tačiau tokie argumentai tikrai neįtikina, kuomet kalba eina apie tokius rimtus dalykus kaip miško sauga.

„Jeigu jau turime tokį turtą kaip miškų stebėjimo sistemą, ją ir privalome naudoti. Kitaip tikrai bus nepateisinamas jos įsigijimas. Todėl miškininkai labai jautriai sureagavo į gaisrą Smiltynėje ir į parko vadovų pasiaiškinimus, kad kameras planavo įjungti nuo pirmadienio ir pan. Kodėl nebuvo padaryta viskas, kas buvo privaloma padaryti? Gal šios nelaimės būtų pavykę išvengti?“, – neslepia nusivylimo S. Pališkis.
Jo nuomone, niekas negali prisižadėti, kad nelaimė neįvyks, tačiau labai svarbu sau tuomet sąžiningai pasakyti, kad padarei viską, kad jos išvengtum. Miškininkų tikslas ir yra prevencinis darbas, kad pavyktų išvengti miško gaisrų ir vagysčių, o ne gaudyti ir bausti pažeidėjus.

Šiaulių miškų urėdijos archyvo nuotraukoje: Šiaulių miškų urėdijos Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Juozas Daunys (dešinėje) ir operatorius Audrius Užkuraitis įsitikinę, kad gaisrų prevencijai miškų gaisrų stebėjimo sistema yra pats geriausias sprendimas.

 “Respublika”,
Vlada Stankutė
2014 m. gegužės 7 d.

   Atgal
uredija

VĮ "Panevėžio miškų urėdija"

Parko g. 32, LT-37188, Panevėžys 
Koordinatės  519887, 6178116 (LKS)
55° 44' 14.05",  24° 18' 59.95"  (WGS)

Įmonės kodas: 168689193 
PVM  m. k.  LT686891917  
Duomenys kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre
A/s Nr.LT717044060008012572
"SEB bankas" AB, kodas 70440 

Darbo laikas:

Miškų urėdijoje, girininkijose, medelyne ir medienos ruošos padalinyje
Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia    8.00 val. 
Pietų pertrauka  12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga   17.00 val.

Penktadieniais:
Darbo pradžia     8.00 val.
Pietų pertrauka   12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga    15.45 val.

Tel. (8 45) 448 711 
Faksas (8 45) 445 961
El. paštas: info@panmu.lt
www.panmu.lt

Interneto
svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo