uredija
LtIEn

        

        

 
Panevėžio miškų urėdija Klauskite Svetainės medis Neįgaliems
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencija
a
Pranešimo tema*:
Anoniminis pranešimas*:
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas  

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos
Nederlingų žemių panaudojimas – vaizdingas kraštovaizdis ir švari gamta 2014.06.13

 Pastaraisiais metais pastebimas apleistų žemių mažėjimas visuose regionuose. Tai siejama su padidintu žemės mokesčio tarifu už dirvonuojančią žemę bei nederlingų žemių apmiškinimu, teikiant ES paramą. 

Mūsų girios
2014/05
Asta Kazlauskaitė-Jadzevičė
dr. Saulius Marcinkonis

Nederlingos žemės Lietuvoje

Pastaraisiais metais pastebimas apleistų žemių mažėjimas visuose regionuose. Tai siejama su padidintu žemės mokesčio tarifu už dirvonuojančią žemę bei nederlingų žemių apmiškinimu, teikiant ES paramą.
Pagal mokslines ir politines prielaidas tokias žemės fondo struktūros tendencijas galima būtų vertinti teigiamai. Tačiau negalima vienareikšmiškai propaguoti naujų miškų įveisimo; dažnai tikslinga išsaugoti ir Lietuvos tradiciniam kraštovaizdžiui būdingus bei biologinės įvairovės išsaugojimui būtinus žolynus. Buvusių ariamų žemių plotuose tokia žemėnauda leidžia sukaupti pakankamai didelį kiekį augalinės masės (biomasės) bei panaudoti per dirbamos žemės naudojimo laikotarpį dirvožemio armenyje sukauptas gausias kai kurių maisto medžiagų atsargas.
Didžiausi nepanaudoti valstybiniai žemės ūkio naudmenų plotai išliko Vilniaus apskrityje (~53 tūkst. ha) ir Utenos apskrityje (~31 tūkst. ha).

Žemė - patrauklus atsinaujinantis energijos išteklius

Pastaraisiais metais Lietuvoje žemė tampa ir patrauklus atsinaujinantis energijos išteklius, galintis paskatinti šilumos energijos, degalų gamybos ir naujų technologijų diegimą.
Vis dažniau galime išgirsti apie žemės ūkio biomasės panaudojamą mažiau aplinką teršiančiam biokurui, o biokuro naudojimas nuosekliai didėja jau daugiau kaip dvidešimt metų (1 pav.). Lietuvoje 2009 m. buvo įsteigta Klimato kaitos specialioji programa (KKSP), kurios dalis lėšų, daugiausia gautų už perleistus nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) normos vienetus (NNV) ir aukcione parduotus apyvartinius taršos leidimus (ATL), yra skiriama atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo projektams.


1 lentelė. Lietuvoje 2011-2013 m.  įdiegtų biokuro katilų galia

Pagal šią programą 2011-2012 m. skirtas finansavimas 102 MW galios biokuro katilams įdiegti (1 lent.). Pagal minėtąją KKSP įdiegta tik nedidelė dalis biokuro katilų, o didžioji dalis jų įdiegimo finansuojama iš ES fondų.
Pagal 2007-2013 m. ES struktūrinę paramą buvo įdiegta 594 MW galios biokuro katilų (1 lent.). Galima prognozuoti, kad esant 17 MJ/kg vidutiniam biokuro šilumingumui, šiems katilams aprūpinti ateityje reikės 147,39 t/h biokuro.
Nuo 2013 m. Aplinkos ministerija patvirtino finansavimą ir biokuro ruošos įrangai iš miško kirtimo atliekų įsigyti.

Tai skatina didesnį miško atliekų, briketų ir granulių, šiaudų, augalinės produkcijos perdirbimo atliekų ir net grūdų panaudojimą. Žinoma pagal kuro šilumingumą, atsinaujinantys energetikos šaltiniai apie 30-50 proc. mažiau efektyvūs už gamtines dujas, mazutą, tačiau turi kitų privalumų – jų nereikia importuoti, skatina vidaus rinką, kuriamos darbo vietos, be to, toks kuras yra mažiau taršus (2 lent.).

Nederlingų žemių panaudojimo galimybės

Prieš 18 metų dabartinio LAMMC mokslininkai nederlingose Vilniaus apylinkių žemėse įrengė 4 (po 400 m2) skirtingų žemėnaudos aikštelių bandymą. Čia ariamoje vidutiniškai sukultūrintoje žemėje buvo įveisti: pušynas, šienaujama pieva, viena aikštelė palikta dirvonuoti, o ketvirtojoje – buvo tęsiama lauko sėjomaina (2 pav.). Pievos aikštelėje buvo pasėtos ir šiuo metu vis dar auga hibridinės liucernos ir varpinių žolių mišinys (atsėtos po 12 metų). Sėjomaininiame lauke ir šienaujamoje pievoje tiriamas ir tręšimo naudingumas, šios aikštelės buvo padalintos į tręšiamą ir netręšiamą dalis.

2 pav. Pušynas, šienaujama pieva, dirvonuojanti aikštelė,  sėjomaininė stacionarinė aikštelė

3 pav. 1995-2012 m. laikotarpio įvairių žemėnaudų procentinis produktyvumo palyginimas (kiekviena aikštelė lyginama su sėjomaininio lauko tręšta dalimi)

Po 18 stebėjimo metų buvo nustatyta, kad tręšiant gaunamas vidutiniškai ~1,7 karto didesnis derlius (3 pav.). Palyginus aikštelių derlingumą per visą tyrimo periodą, akivaizdu, kad nenaudinga palikti žemę dirvonuoti net ir nederlingose vietovėse. Apleistose žemėse laikui bėgant vis labiau įsigali piktžolės, tokios nenaudojamos žemės apželia, apauga krūmynais.
Kaip ir tikėtasi, nustatyta, kad daugiausia energijos gali sukaupti įveistas pušynas, šiek tiek mažiau – tręšiama pieva (3 pav.). Tačiau parenkant tinkamiausią žemėnaudą, svarbu įvertinti ekonominius aspektus ir apskaičiuoti reikalingas sąnaudas. Reikia atsižvelgti į tai, kad augalų įveisimo ir perdirbimo energetinės sąnaudos turi būti kuo mažesnės, lyginant su gauto produkto verte, įvertinti sąnaudas, skirtas augalų auginimui, derliaus nuėmimui, produkcijos saugojimui, jos perdirbimui bei susidariusių atliekų utilizavimui. Tik tada spręskime, ar nederlingas žemes naudoti pagal poreikį maisto pramonei, pašarams ar bioenergijai ruošti.

Nederlingos žemės – biokurui tinkamiems augalams auginti

Nederlingų, nenaudojamų žemių plotuose energetikos reikmėms būtų  galima auginti gyvulių pašarui naudojamas tradicines varpines žoles, taip pat saulėgrąžas ir nendres bei žolinius augalus, kurie Lietuvoje dar nėra labai dažni, tokie kaip drambliažolės ar topinambai. Varpinės  žolės, kurios galėtų būti auginamos ir vėliau panaudojamos biokurui, yra nendriniai  eraičinai, beginklės  dirsuolės bei jų mišiniai su ankštinėmis  žolėmis (pvz., lubinais, barkūnais). Pastarųjų augalų yra aukšta energetinė vertė, kurią galima gauti jau kitais metais po sėjos, o ir dirvožemį tokie augalai veikia teigiamai – gerina jo savybes, leidžia sukaupti daugiau azoto, dirvožemis apsaugomas nuo erozijos, minėtoji žemėnauda nereikalauja kasmetinio žemės dirbimo. Tokio tipo augalai nereikalauja daug ekonominių sąnaudų. Jų priežiūra yra minimali, nes biokuro panaudojimui tinka ir peraugusios, ir pašarui augintos, tačiau tam nepanaudotos žolės. Ekonominiu aspektu, ne visada būtina naudoti mineralines trąšas, tinka žemės ūkiui įprasta technika, o norint sugrąžinti žemes į įprastinę tausojamąją žemdirbystę – konversija yra nesudėtinga.
Pasirinkus minėtą augalų auginimą, sukuriamas patrauklus, Lietuvai būdingas tradicinis kraštovaizdis; tai kartu puikus būdas padidinti  atsinaujinančių  energijos  išteklių  panaudojimą  Lietuvoje – mažinant oro taršą bei biokuro importą iš kitų šalių.

   Atgal
uredija

VĮ "Panevėžio miškų urėdija"

Parko g. 32, LT-37188, Panevėžys 
Koordinatės  519887, 6178116 (LKS)
55° 44' 14.05",  24° 18' 59.95"  (WGS)

Įmonės kodas: 168689193 
PVM  m. k.  LT686891917  
Duomenys kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre
A/s Nr.LT717044060008012572
"SEB bankas" AB, kodas 70440 

Darbo laikas:

Miškų urėdijoje, girininkijose, medelyne ir medienos ruošos padalinyje
Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia    8.00 val. 
Pietų pertrauka  12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga   17.00 val.

Penktadieniais:
Darbo pradžia     8.00 val.
Pietų pertrauka   12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga    15.45 val.

Tel. (8 45) 448 711 
Faksas (8 45) 445 961
El. paštas: info@panmu.lt
www.panmu.lt

Interneto
svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo