uredija
LtIEn

        

        

 
Panevėžio miškų urėdija Klauskite Svetainės medis Neįgaliems
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
a
Pranešimo tema*:
Anoniminis pranešimas*:
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas  

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos
Miškai – atmosferos sanitarai 2014.03.31

Dėl tausojančio miškų naudojimo ir miškų plotų didėjimo mūsų šalies miškuose kasmet sukaupiamas vis didesnis medienos tūris, didėja miškų ekonominė vertė ir jų potencialas.

 

 

Miškai – atmosferos sanitarai

Balsas.lt
2014 03 28

Miškai dengia apie 30 procentų Žemės sausumos ir yra vienas svariausių biosferos elementų. Tai vienas svarbiausių atsikuriančių gamtos išteklių. Jie svarbūs ne tik ekonominiu požiūriu kaip medienos ir kitų miško produktų šaltinis, bet ir ekologiniu požiūriu. Jie sugeria ir kaupia anglies dvideginį, kuris yra pagrindinis klimato šiltėjimo "kaltininkas". Miškai išskiria deguonį, kuris yra būtinas mūsų ir kitų gyvūnų išgyvenimui. Vienas lapuotis per sezoną pagamina tiek deguonies, kiek 10 žmonių suvartoja per metus, o anglies dvideginį augalai naudoja fotosintezei. Sugerdami jį miškai smarkiai prisideda prie kaistančios planetos vėsinimo ir kovos su klimato kaita.
Sausumos ir jūrų ekosistemos: miškai, durpynai, dirvožemis, vandenynai sugeria apie pusę žmogaus išmetamo anglies dvideginio kiekio. Būtent CO2 yra viena svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios ir nulemia klimato šiltėjimą. Norėdami, kad CO2 surinkimas ir saugojimas būtų svarbi klimato kaitą mažinanti priemonė, turime rūpintis visame pasaulyje esančiomis natūraliomis CO2 saugyklomis.

Kirtimai kelia didelę grėsmę

Deja, pasaulyje kasmet sunaikinama apie 5,2 mln. hektarų miško. Dėl to nukenčia ne tik 1,6 mlrd. žmonių, kurių gyvenimai tiesiogiai priklauso nuo miško ir jame randamų gėrybių, bet ir sparčiai mažėja šių nepamainomų atmosferos sanitarų plotai. Grėsmingų mastų miškų kirtimai išlieka viena iš svarbiausių klimato šiltėjimo priežasčių. Dėl jų mąžta ir biologinė įvairovė. Sunaikinus miškus išnyksta daugybė gyvūnų, augalų rūšių. Tai Amūro leopardas, orangutangas, Sibiro tigras, raudonasis vilkas, dėmėtoji pelėda, taurusis sakalas, Atlanto lašiša, Port-Orfordo kedras, raudonasis kedras ir daug kitų.
Lietuviai myli ir puoselėja miškus. Pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno, Lietuvos miškai tvarkomi pagal visame pasaulyje pripažįstamus darnaus miškininkavimo principus. Mūsų šalyje iškertama apie 60 procentų kasmečio prieaugio, kai sakysim, Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 90 procentų. Per paskutinius dvidešimt metų Lietuvos teritorijos miškingumas padidėjo 2 proc. Dėl tausojančio miškų naudojimo ir miškų plotų didėjimo mūsų šalies miškuose kasmet sukaupiamas vis didesnis medienos tūris, didėja miškų ekonominė vertė ir jų potencialas. Tačiau nežiūrint to, Lietuvos miškams kaip ir ekosistemoms visame pasaulyje įtaką daro klimato kaita. Dėl šiltėjančio klimato keičiasi mūsų miškų rūšinė sudėtis, mažėja spygliuočių, ypač eglių. Šiltėjant aplinkai daugėja ekstremalių klimato reiškinių - uraganų, škvalų, sausringų laikotarpių. Tai sukelia vėjovartas, vėjolaužas, medžiai apsilpsta, juos nesunkiai pažeidžia mūsų kraštams nebūdingi, iš šiltesnių platumų atkeliavę kenkėjai. Šiltesnis Lietuvos klimatas jiems jau tinkamas veistis. Daugėja ir medieną pūdančių grybų, plinta medžių ligos. Lapuočiai medžiai ir mišrūs miškai tokias besikeičiančias sąlygas pakelia geriau ir yra atsparesni.

Lietuviškas miškas išliks

Nors Lietuvoje miškų gaisringumas vienas mažiausių Europos Sąjungoje, gaisrai išlieka viena didžiausių grėsmių miškams. Prognozuojama, kad didėjantis sausringumas lems dažnesnius miškų gaisrus, gausės išdegusių plotų. Dažnesnės audros ir škvalai didins vėjovartų mastus. Miškai nyksta visame pasaulyje. Anot Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, pasaulio miškai 1990-2010 metais sumažėjo 135 mln. ha (plotas prilygstantis Mongolijai), nuo 4,168 iki 4,033 mlrd. ha. Daugiausiai miškų prarasta Pietų Amerikoje - 82,1 mln. ha., ir Pietryčių Azijoje - 31 mln. ha.

Sparčiausiai nyksta tropiniai miškai

"Nors klimatas kinta, atsiranda naujų grėsmių ir iššūkių, tačiau mūsų miškininkai ir miško savininkai nuosekliai ir kūrybingai dirba tvarkydami ir puoselėdami mūsų šalies miškus. Tikiu, kad tradicinis, kokybiškas Lietuvos miškas išliks ateities kartoms, džiugins mus ir prisidės prie klimato kaitos mažinimo", - tikina V. Vaičiūnas.

   Atgal
uredija

VĮ "Panevėžio miškų urėdija"

Parko g. 32, LT-37188, Panevėžys 
Koordinatės  519887, 6178116 (LKS)
55° 44' 14.05",  24° 18' 59.95"  (WGS)

Įmonės kodas: 168689193 
PVM  m. k.  LT686891917  
Duomenys kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre
A/s Nr.LT717044060008012572
"SEB bankas" AB, kodas 70440 

Darbo laikas:

Miškų urėdijoje, girininkijose, medelyne ir medienos ruošos padalinyje
Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia    8.00 val. 
Pietų pertrauka  12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga   17.00 val.

Penktadieniais:
Darbo pradžia     8.00 val.
Pietų pertrauka   12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga    15.45 val.

Tel. (8 45) 448 711 
Faksas (8 45) 445 961
El. paštas: info@panmu.lt
www.panmu.lt

Interneto
svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo