uredija
LtIEn

        

        

 
Panevėžio miškų urėdija Klauskite Svetainės medis Neįgaliems
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
a
Pranešimo tema*:
Anoniminis pranešimas*:
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas  

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos
Medienos perdirbėjai kyla į kovą dėl privilegijų 2014.06.11

Medienos perdirbėjai vėl pakilo į ataką - Seimo koridoriuose pasirodė naujas Miškų įstatymo 1,7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas: pataisų esmė – suteikti pirmumo teisę nusipirkti žaliavinę medieną. Ar pritars šiam projektui Seimo aplinkos apsaugos komitetas ir Seimas? Interviu su Komiteto pirmininku Algimantu Salamakinu.  

Žurnalas „Ekonomika ir visuomenė/Business and Exhibitions“kalbina LRS Aplinkos komiteto pirmininką Algimantą Salamakiną.

Per pastarąjį gerą pusmetį tai yra trečias ar ketvirtas toks bandymas Seime. Truputį vis keičiama įstatymo projekto forma, bet turinys išlieka tas pats – suteikti teisę, kaip įstatymo projekto teikėjai sako, – vietiniam gamintojui pirkti medieną ne eilės tvarka. Pirmąsias pataisas, kurias teikė Petras Gražulis, Teisės departamentas sustabdė, kaip prieštaraujančias Konstitucijai. Šitą projektą pateikė parlamentaras Vytautas Gapšys ir dar keletas Seimo narių. Buvo pripažinta, kad neva prieštaravimo atskiriems Konstitucijos straipsniams nėra, gal tiesiog Teisės departamento kantrybė baigėsi. Projektas buvo pateiktas Seime, nedidele balsų persvara po pateikimo jam buvo pritarta. Kadangi Aplinkos apsaugos komitetas kuruoja miškų sistemą, šitos siūlomos įstatymo pataisos atsidūrė pas mus. Tai yra rezonansinis reiškinys, todėl mes neforsuojame priėmimo proceso, nes jis reikalauja išsamių diskusijų, todėl, kaip ir numato Seimo statutas, noriu, kad susirinktų suinteresuotos grupės ir išsakytų savo nuomones.

Ar toks projektas atitinka laisvosios rinkos, laisvo prekių judėjimo ES šalyse, konkurencijos nuostatas?

Tai pagrindinis klausimas. Laisvas prekių judėjimas yra privalomas visose ES valstybėse, todėl kai panašų įstatymą priėmė Lenkijoje, Europos teismas (?) labai greitai sureagavo. Lenkija gavo gana nemažą baudą, buvo priteistos milijoninės sumos. Jeigu tiksliai pamenu, buvo nubaustas ir Aplinkos ministras, kuris inicijavo tokį teisės aktą. Tokį įstatymą priėmus ir taip pažeidus laisvos prekybos direktyvą, mes taip pat rizikuojame gauti baudą, kuri gali siekti 10-15 milijonų litų.

Ir tai būtų pinigai iš biudžeto?

Suprantama, kad mokėtume iš mokesčių mokėtojų pinigų. Manau, kad šiuo atveju turi būti personalinė atsakomybė. Pavardžių neminėsiu, bet kai kurie Seimo nariai sako – kol Europa nubaus, vietinis gamintojas spės ir apsipirkti. O paskui jau iš biudžeto ir sumokėsime, svajodami, kad per pirkimų mokesčius įplauks į valstybės kasą pinigai, atperkantys ir baudą. Realiai bauda, aišku, būtų bent dešimt kartų didesnė.

Kartais valstybės trumpuoju laikotarpiu palaiko gyvybiškai svarbią šaką šaliai ją proteguodami mokesčiais, apribodami atitinkamą importą muitais ir kitomis lengvatomis, nors dauguma žymių ekonomistų tokioms fiskalinėms priemonėms apskritai nepritaria. Tuo tarpu Lietuvoje įstatymu išskirtume stambią pramoninę grupę, kurią remti, diskriminuojant kitus rinkos dalyvius, vargu ar yra rimtesnis pagrindas?

Sutinku, kad įstatymo leidėjai ar vyriausybė gali taikyti mokestinių lengvatų pradedančiajam verslui (be jokių direktyvų pažeidimų). Šiuo atveju tiesiog norima padaryti spragą įstatyme. Žinia, mediena parduodama biržoje. Kaip toks verslas pagal įstatymo pataisas turėtų atrodyti praktikoje? Esu štai pardavėjas, ir pas mane ateina pirkti miško. Sakysime, medienos kubinis metras kainuoja 200 litų. Jūs ateinate pirmi ir sakote – ne, mes už tiek nepirksime. Įstatymų leidėjas mums suteikė teisę pirmiems nusipirkti, tai mes norime sumokėti po 100 litų už kubinį metrą. Kol aš neparduosiu jums skirtos medienos, negalės kiti pirkti. Kas toliau? Buvo tokių išminčių mano kolegų, kurie sako – tegu jie ir nuperka žymiai pigiau, tada iš biudžeto dotuosime skirtumą. Kokia tada nauda, jei imsime dotuoti urėdijas arba Jos dirbs nuostolingai ar net bankrutuos? Aš, kaip komiteto pirmininkas, ir neskubu su tuo įstatymu, man atrodo, kad čia galime prisidaryti bėdos.

Ir urėdijos mažiau surinks mokesčių?

Aš nekalbu apie medienos eksportą į Kiniją. Eksportas į Kiniją mažėja, ir dabar jis tesudaro apie pusantro procento visos valstybiniuose miškuose išaugintos medienos. Yra tokių bendrovių, kurios perka ir veža, sakysime, į Latviją, į Lenkiją, kitas užsienio šalis. Jos įdarbina žmones, ir ne tiek mažai darbuotojų ten dirba, naudojasi transportu, taip pat moka mokesčius. Ir tų mokesčių suma yra gana didelė. Niekuomet nesutiksiu, kad tas vietinis gamintojas, kuris išpjauna lentų ir po to išveža į užsienį, duoda žymiai didesnę įmoką į biudžetą, negu tas, kuris neišpjovęs tos lentos išvežė. Čia yra labai nedidelis skirtumas. Aš buvau susitikęs su baldininkais. Jie skundžiasi, kad neva jiems brangu pirkti medieną. Tada aš jiems sakau – gerai, atvažiuoja vokietis, nuperka beržą, medieną baldams, nusiveža į Vokietiją, išdžiovina, padaro baldą, sumoka du tris tūkstančius eurų atlyginimo savo žmonėms, atveža į Lietuvą ir tą baldą parduoda. Tai kas jums Lietuvoje blogai? Jūs nuperkate, vežti nereikia, sumokate apie pusantro tūkstančio litų atlyginimą ir negalite parduoti to savo baldo? Vokietis parduoda. Atvežęs. Kontrargumentų iš anos pusės neišgirdau. Galbūt čia užslėptas noras siekti didesnio pelningumo. Atsiprašau, bet aš negaliu, kaip politikas ir Seimo komiteto pirmininkas žlugdyti konkrečios verslo sistemos, kad jos sąskaita būtų didinamas pelningumas kitam sektoriui. Šito tikrai nebus. Kuo daugiau uždirbti yra natūralus žmogiškas noras, bet reikia galvoti apie visą šalies ekonomiką kaip funkcionalų reiškinį.

Regis, stambieji medienos perdirbėjai deklaruoja, kad trūksta medienos.

Pirmas klausimas, pradėjus man nagrinėti šią problemą, ir buvo – ar užtenka žaliavos. Generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas man oficialiai parašė, – biržoje lieka apie 5-10 proc. neparduotos medienos. Be to, urėdijos gali dar 5 proc. padidinti kirtimus. Net 60 proc. parduodamo kiekio urėdijos siūlo sudaryti ilgalaikes sutartis, kad nekiltų sutrikimų dėl apsirūpinimo mediena. Antras dalykas – kainos. Man sako, kad Lietuvoje jos aukštos. Užsakėme parlamentinį tyrimą, ir, pasirodo, pas mus medienos kaina yra viena iš mažesnių lyginant su kaimyninėmis valstybėmis. Kainos, aišku, svyruoja, bet vis dėlto išlieka bent 10-15 litų žemesnės. Taigi, tas argumentas vėlgi atkrenta. Aš bandžiau dar kalbėtis ir su verslininkais, kurie užsiima granulių gamyba ir šildymu, eksportuoja net iki 95 proc. savo produkcijos į Norvegiją, Švediją. Klausiu jų, ar netrūksta medienos, jie sako – netrūksta ir neprašo, kad jiems būtų suteikta pirmumo teisė įsigyti medienos. Mus, teigė jie, tenkina biržos veikimas, ir viskas čia tvarkoje. Nesuprantu, kodėl būtinai reikia keisti įstatymą.

Prieš susitikdamas su jumis, paskambinau asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriui Raimondui Beinortui, kuris pasakė, kad jokių papildomų argumentų neturi dėl naujos įstatymo redakcijos. Tai kodėl tas pats įstatymas po keletą kartų ir palyginus per trumpą laiką pateikiamas beveik su analogiškomis pataisomis?

Geras klausimas. Nesu įtarus, bet čia vienareikšmiškai aišku, kad dirba lobistai. Nebūna taip, kad Seimo narys atsibudo, sukūrė įstatymo projektą ir pateikė parlamentui svarstyti. Lobistus nebūtinai sieti su bloga potekste, jie dirba savo darbą ir turi teisę veikti Seimo narius, tačiau prieš priimdami verdiktą, norime sulaukti vyriausybės išvadų. Tai nėra privaloma, bet į vykdomosios valdžios nuomonę turime atsižvelgti.

Įstatymo projekte yra įdomi nuostata – išskirti ūkininkai, kurie taip pat turėtų pirmumo teisę įsigyti 80 kubinių metrų medienos savo ūkio reikmėms.

Šitos pataisos visai nesuprantu. Jeigu jam reikia tos medienos, kalbėjau su urėdais, jis gali nuvažiuoti į urėdiją ir nusipirkti. Jam ir nereikalingi tūkstančiai kubinių metrų, jam reikia tik tos medienos tvorai apsitverti. Tą klausimą uždaviau ir Vytautui Gapšiui, tačiau jis nesugebėjo atsakyti.

Įstatymo naujomis nuostatomis taip pat, regis, ribojama konkurencija medienos rinkoje smulkiesiems verslininkams, pastatome juos į sudėtingesnę ekonominę situaciją.

Ne tik smulkiuosius. Ir naujus rinkos dalyvius pastatome į keblią padėtį. Juk įstatymas apima gausybę žaidimo dalyvių. Sakysime, biokuras, skiedros, kurias didžiuliais kiekiais, gamina įmonė „Bionova“. Kaip su tais darome? Ar leisime tik tiems didiesiems monopolistams medienos anksčiau už kitus nusipirkti? O kaip tuomet išgyvens verslininkai, kurie teturi tik kokią skiedrų drožimo įrangą?

Šitų siūlomų pataisų kontekste visai nejaukiai atrodo ir urėdijų jau mokami 42 proc. mokesčių.

Baigiantis praeitai kadencijai buvo padaryta klaida. Tuo metu praktiškai parlamentas buvo išrinktas, bet anoji vyriausybė dar dirbo, nes naujoji nebuvo suformuota. Tuo momentu ir buvo urėdijos trinktelėtos papildomu 5 proc. pelno mokesčiu. Taip joms buvo užnerta kilpa ant kaklo. Kokios pasekmės? Daugelis jų, kad išgyventų, ima kreditus. Ačiū Dievui, dabar nedidelės palūkanos, bet ilgai tokios neišsilaikys.

Taip tik bankus šeriame. Palyginus net su kitomis valstybinėmis įmonėmis, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliams“, miškininkai moka didžiausius mokesčius. Tuo klausimu pastaruoju metu daug dirbame kartu su Biudžeto komiteto pirmininku Broniumi Bradausku, su vyriausybe, kad tų penkių procentų būtų atsisakyta. Įdomu, kad tie penki procentai net neįskaičiuoti į bendrą mokesčių surinkimo sistemą. Jie nebuvo net suplanuoti. Tačiau su generaliniu urėdu sutarėme, kad bandysime įtikinti vyriausybę, jog prasidėjus naujiems biudžetiniams metams, nuo sausio pirmosios, galutinai tie penki procentai būtų palikti urėdijai. Miškininkams krauna – jie vis veža, bet negalima perspausti. Reikalingos ir apyvartinės lėšos, ir technikai atnaujinti reikia turėti pinigų...

...ir keliams remontuoti.

Keliai miškuose perkrauti, – važiuoja visi – ir privatininkai, ir patys miškininkai. Ir nors Privačių miškų asociacija ir neliko patenkinta, pavyko Seime įtikinti, kad ir miškų savininkai nuo kitų metų sausio 1 dienos mokės 5 proc. mokestį miško keliams remontuoti. Ir dar patys nuspręs, kur tai daryti pirmiausia.

O dabar kaip? Lankiausi praeitą savaitę Varėnos rajone, keliai taip galingų sunkvežimių išmalti, kad žmonės, jei kaimas randasi už miško, nebegali automobiliu grįžti namo. Palieka automobilį pas draugus ir eina pėstute tris - keturis kilometrus. Tiesa, yra įstatymas apribojantis ašies apkrovimą, tačiau privatininkai medieną veža naktį, kai mažiau kontrolės.

   Atgal
uredija

VĮ "Panevėžio miškų urėdija"

Parko g. 32, LT-37188, Panevėžys 
Koordinatės  519887, 6178116 (LKS)
55° 44' 14.05",  24° 18' 59.95"  (WGS)

Įmonės kodas: 168689193 
PVM  m. k.  LT686891917  
Duomenys kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre
A/s Nr.LT717044060008012572
"SEB bankas" AB, kodas 70440 

Darbo laikas:

Miškų urėdijoje, girininkijose, medelyne ir medienos ruošos padalinyje
Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia    8.00 val. 
Pietų pertrauka  12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga   17.00 val.

Penktadieniais:
Darbo pradžia     8.00 val.
Pietų pertrauka   12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga    15.45 val.

Tel. (8 45) 448 711 
Faksas (8 45) 445 961
El. paštas: info@panmu.lt
www.panmu.lt

Interneto
svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo