uredija
LtIEn

        

        

 
Panevėžio miškų urėdija Klauskite Svetainės medis Neįgaliems
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
a
Pranešimo tema*:
Anoniminis pranešimas*:
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas  

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos
Lietuva – tarp švariausių biokuro naudotojų 2015.01.07

Nuo šių metų pradžios Aplinkos ministerija įpareigojo miškų urėdijas gaminti medienos skiedras ir pardavinėti jas energijos išteklių biržoje „Baltpool“. Biokuro panaudojimas Lietuvoje turi dar neišnaudoto potencialo: pasak aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, biokurui naudojame gal tik pusę visų mūsų šalyje esančių išteklių. Tiesa, jį kūrenant svarbu atsižvelgti ir į įrenginių išmetamų teršalų ribines vertes.

Pasitarnauja naujosios katilinės

Ribinė vertė – tai mokslinėmis žiniomis pagrįstas užterštumo lygis, nustatytas siekiant išvengti, užkirsti kelią ir sumažinti kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai ir/ar aplinkai, kuris turi būti pasiektas per tam tikrą laiką, o pasiekus neturi būti viršijamas. Nors biokuro naudojimas visoje Europoje yra skatinamas, tačiau nevertėtų pamiršti, jog jis visgi yra taršus. Šiandien 1-50 MW galingumo katilinėms yra nustatytos ribinės reikšmės, kiek ir ko galima sukūrenti, kiek teršalų išmesti į orą.
„Mes patenkame tarp nedidelių teršėjų, nes biokuro katilines įrenginėjome pastaraisiais metais ir jos technologiškai yra pažangios“, - teigia K.Trečiokas. Pasak jo, perėjimas nuo senųjų katilinių link naujų, kuriose naudojamas biokuras, turėtų eitis be didesnių problemų: į senąsias katilines ir jų atnaujinimą nebebus investuojama ir taip jas pamažu išstums technologiškai pažangios.
„Kol kas esame pateikę pasiūlymą, kad senosioms katilinėms ribinės vertės nebūtų taikomos, nes kaita vyksta sparčiai. Galbūt dar negalėčiau teigti, jog atėjo biokuro bumas, bet, tikiuosi, jo bus naudojama vis daugiau. Tereikia sulaukti tik tikros žiemos ir šaltuko, kad biokuro paklausa padidėtų“, - neabejoja ministras.

Taikinys – didieji miestai

Nuo šių metų pradžios Aplinkos ministerija įpareigojo miškų urėdijas gaminti medienos skiedras ir pardavinėti jas energijos išteklių biržoje „Baltpool“. Taip siekiama didesnės konkurencijos biokuro gamybos ir prekybos sektoriuje, o tai lemtų biokuro kainų kritimą ir mažesnes šilumos kainas galutiniams vartotojams. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, biokuru šildomuose miestuose vartotojams tiekiamos šilumos kaina yra iki dviejų kartų mažesnė nei miestuose, kuriuose šiluma gaminama deginant gamtines dujas. Iki šiol didžiuosiuose Lietuvos miestuose biokurą naudojantys gamybos šaltiniai sudarė palyginti nedidelę dalį visų pajėgumų, tačiau ši situacija keičiasi. Šių metų spalį Kaune pradėta statyti biokuro kogeneracinė elektrinė, iš biokuro gaminsianti ne tik šilumą, bet ir elektros energiją, gruodį startavo ir Vilniaus biokuro katilinės statybos.

Biokuro nauda

Biokuru laikomos biologiškai skaidžios komunalinės, gamybinės, žemės ūkio, sodo ir parkų priežiūros atliekos, mediena, specialiai ruošiami energiniai augalai, nuotekų valymo dumblas. Lietuvoje biokuro istorija prasidėjo 1994 m., kai atsirado pirmosios katilinės, kūrenamos smulkinta mediena ir pjuvenomis, tačiau šalyje ši pramonės sritis įsitvirtino tik 1999 m. Mūsų šalyje galimybės naudoti biokurą – itin palankios, kadangi Lietuvoje - daug žaliavų, galimų naudoti nekenkiant aplinkai (šiaudai, mediena). Be to, biokuro naudojimas yra gerokai pastovesnis už kitus alternatyvios energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulę, vėją, potvynių energiją.
Biokuro katilinės užtikrina vietinių išteklių panaudojimą, darbo vietų kūrimą, aukštos kvalifikacijos šios srities specialistų ruošimą, lemia Lietuvos eksporto plėtrą. Negana to, biokuro ruošimas skatina miškų valymo darbus, nederlingų plotų išnaudojimą biokurui tinkamų žaliavų auginimui. Kartu tai augina ir energinę nepriklausomybę, kadangi biokuro žaliavos – vietinės kilmės.

 

„Šiaulių naujienos“, Zigmantas Vaitkus, 2015-01-06

   Atgal
uredija

VĮ "Panevėžio miškų urėdija"

Parko g. 32, LT-37188, Panevėžys 
Koordinatės  519887, 6178116 (LKS)
55° 44' 14.05",  24° 18' 59.95"  (WGS)

Įmonės kodas: 168689193 
PVM  m. k.  LT686891917  
Duomenys kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre
A/s Nr.LT717044060008012572
"SEB bankas" AB, kodas 70440 

Darbo laikas:

Miškų urėdijoje, girininkijose, medelyne ir medienos ruošos padalinyje
Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia    8.00 val. 
Pietų pertrauka  12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga   17.00 val.

Penktadieniais:
Darbo pradžia     8.00 val.
Pietų pertrauka   12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga    15.45 val.

Tel. (8 45) 448 711 
Faksas (8 45) 445 961
El. paštas: info@panmu.lt
www.panmu.lt

Interneto
svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo