uredija
LtIEn

        

        

 
Panevėžio miškų urėdija Klauskite Svetainės medis Neįgaliems
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
a
Pranešimo tema*:
Anoniminis pranešimas*:
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas  

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos
Konkuruoti biokuro biržoje urėdijos pasiruošusios 2013.11.28

Jau nuo kitų metų Generalinė miškų urėdija turės organizuoti urėdijose skiedrų gamybą iš miško kirtimo atliekų ir pagamintas skiedras pateikti rinkai konkurencingomis kainomis.

Valstiečių laikraštis
2013 m. lapkričio 23 d.

Nauda vartotojui

Tokį siūlymą pasirašęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad taip pirmiausia siekiama padidinti konkurenciją biokuro rinkoje, kartu sudarant ir palankesnes sąlygas biokuro pirkėjams jo įsigyti. Manoma, kad naudojant daugiau biokuro, šilumos tiekėjai sumažintų galutines kainas šilumos vartotojams. „Urėdijų dalyvavimas biokuro gamyboje užtikrins, kad skiedros biržai bus tiekiamos konkurencinga kaina. Mažesnės kainos veiks visą biržą ir neleis nesąžiningiems pardavėjams diktuoti savo sąlygas. Urėdijos jau seniai įrodė, kad gali dirbti našiai, o didesnė konkurencija visuomet naudinga vartotojui“, – sakė aplinkos ministras V.Mazuronis.

Numatyta, kad pagamintas skiedras, kaip biokuro produktą, miškų urėdijos turėtų parduoti konkurencingomis kainomis per pradėjusią veikti energijos išteklių biržą BALTPOOL, kurioje biokuro produktų parduodama vis daugiau.
Iki šiol miškų urėdijos skiedrų negamino ir rinkai netiekė. Miškų urėdijos parduodavo tik miško kirtimų atliekas kaip žaliavą skiedrų gamybai. Toliau stiprinant kompleksinę miškų ūkio veiklą ir siekiant racionaliau panaudoti medienos išteklius, Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programoje numatyta miško kirtimo atliekų gamybą nuolat didinti iki 500 tūkst. kub. metrų 2020 metais. Miškų urėdijos dalį šių kirtimo atliekų patieks rinkai nebe žaliavos, o skiedrų pavidalu.

Ne naujiena

Ukmergės miškų urėdijos urėdas Vigantas Kraujalis teigė, kad urėdijos medžiagas biokurui ruošia jau seniai. „Urėdijos ruošia malkas, kurios jau nebe pirmą dešimtmetį laikomos biokuru, o dabar surenka ir miško kirtimo atliekas, daugiausia šakas, ir parduoda kaip žaliavą biokurui gaminti“, – pasakojo „Valstiečių laikraščio“ kalbintas urėdas.
Aplinkos ministerija kiekvienai šalies urėdijai sudarė kitų metų užduočių planą, kiek skiedrų reikėtų pagaminti. Ne išimtis ir Ukmergės urėdija. V.Kraujalio teigimu, kitąmet jo vadovaujamai urėdijai teks patiekti 13,5 tūkst. kietmetrių kirtimo atliekų. „Ukmergės urėdija jau šiemet pardavė apie 7 tūkst. kietmetrių tokios produkcijos, tad ir kitąmet mums iškeltą užduotį nebus sunku įvykdyti. Šakų kasmet reikia vis daugiau. Labiausiai tai susiję su biokuro katilinių plėtra. Mūsų urėdija tą ypač pajuto, kai katilinėse Panevėžyje, Kaune, Jonavoje ir Vilniuje buvo pastatyti biokuro katilai. Biokuro poreikis nuolat auga“, – sakė pašnekovas.

V.Kraujalis teigė, kad urėdijoms kitąmet nekils jokių sunkumų ruošiant biokurą parduoti BALTPOOL biržoje. „Pagrindinis rūpestis, kur visą paruoštą biokurą sudeginti. Seniau pastatyti katilai buvo pritaikyti skiedroms, pagamintoms iš malkinės medienos (ji tinka ir medžio drožlių ar plaušo plokščių gamybai), deginti. Anksčiau buvo gana daug lentpjūvių, kuriose atsirasdavo daug pjuvenų ir įvairiausių medienos atraižų. O dabar laikai pasikeitė, ir tie katilai, kurie anksčiau buvo pritaikyti skiedroms iš medienos atraižų ar pjuvenų deginti, dabar dėl tokios žaliavos trūkumo dažniausiai stovi nenaudojami“, – aiškino Ukmergės urėdas.
V.Kraujalis atkreipė dėmesį, kad biokuras brangsta. „Tam nemažai įtakos turėjo praėjusi ilga ir gana šalta žiema, dėl kurios užsitęsė šildymo sezonas, be to, atsirado ir daugiau biokuro katilų. Apskritai kyla prastos medienos kainos, kurios pamažu artės prie smulkios pjautinės medienos kainos “, – įžvalgomis dalijosi V.Kraujalis. Jis pateikė Vokietijos pavyzdį. Šioje šalyje skirtumas tarp medienos, skirtos biokuro gamybai, ir kitos smulkios medienos siekia 10 eurų. Paklaustas, ar šių rūšių medienos kainos galėtų susilyginti, urėdas teigė, kad tai sunkiai įsivaizduojama.

Sunkumų neįžvelgia

Ukmergės urėdas teigė, kad urėdijai neturėtų kilti problemų dėl biokuro paruošimo rinkai, nes miškui kirsti ir išvežti technikos urėdijai netrūksta. Urėdijai gali tekti nuomotis, paskelbus konkursą, tik medienos smulkinimo mašiną. „Smulkintuvų Lietuvoje yra gerokai daugiau negu darbo jiems. Taigi bus pasirinkta šios įrangos nuomos paslauga“, – pasakojo V.Kraujalis.
Visgi pašnekovas neatmeta galimybės, kad šakų, skirtų skiedrų gamybai, paruošimas sulėtins miško ruošos darbus, tačiau taip bus tik iš pradžių. „Atliekų būna vykdant bet kokius kirtimus, tad papildomo darbo daug neatsiras. Paprasčiausiai reikės visus darbus tinkamai suplanuoti ir paskirstyti“, – kalbėjo V.Kraujalis.

Miškininkų darbą gali apsunkinti nepalankūs orai ir darbuotojų trūkumas. „Ukmergės urėdijoje nemažai drėgnų miškų, į kuriuos sunku įvažiuoti visais metų laikais, išskyrus žiemą, tačiau ir tada gali kilti problemų, jeigu nėra gero įšalo. Tuomet reikia šakomis iškloti kelią sunkiajam transportui, iš miško gabenančiam medieną, todėl iš miško atliekų pagaminama mažiau produkcijos“, – pasakojo pokalbininkas ir pridūrė, kad gali kilti dar viena problema – darbuotojų trūkumas. „Kad mūsų regione sunku surasti darbuotojų, skundžiasi ne tik rangovai. Mes ir patys patiriame sunkumų, kai reikia pasamdyti žmonių laikiniems darbams“, – sakė „Valstiečių laikraščiui“ sakė urėdas.

Numatoma plėtra

Visoje Lietuvoje, panaudojant ir privačių miškų išteklius, biokurui gaminti būtų galima panaudoti apie 800 tūkst. kub. metrų medienos. Šiemet miškų urėdijos rinkoje pasiūlė apie 250–280 tūkst. kub. metrų medienos atliekų, nes kol kas tik tiek reikėjo. Tačiau, atsižvelgiant į ES ir valstybės strateginius tikslus, tokios žaliavos poreikis tikriausiai tik didės. Vyriausybės patvirtintos Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos tikslas – užtikrinti, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis, 2008 m. sudariusi 15,3 proc. bendro energijos suvartojimo, 2020 m. būtų ne mažiau kaip 23 proc.

Šiais ir artimiausiais metais Generalinės miškų urėdijos ir miškų urėdijų vienas iš veiklos prioritetų bus žaliavos biokurui iš miško kirtimo atliekų ruošos valstybiniuose miškuose apimčių didinimas. Tam buvo sudaryta darbo grupė dėl žaliavos biokurui iš miško kirtimo atliekų gamybos, prekybos ir teisinės bazės tobulinimo, patvirtintas miško kirtimo atliekų įrangos įsigijimo 2012–2015 m. strateginis planas, kuriame visoms 42 miškų urėdijoms nustatyta įsigyti miško kirtimo atliekų ruošimo mechanizmų – smulkių medžių kirtimo žirklių, krovimo griebtuvų, transportavimo technikos, taip pat tobulinamos prekybos mediena taisyklės ir kiti teisės aktai, siekiant sukurti lanksčias miško kirtimo atliekų pardavimo sąlygas.

   Atgal
uredija

VĮ "Panevėžio miškų urėdija"

Parko g. 32, LT-37188, Panevėžys 
Koordinatės  519887, 6178116 (LKS)
55° 44' 14.05",  24° 18' 59.95"  (WGS)

Įmonės kodas: 168689193 
PVM  m. k.  LT686891917  
Duomenys kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre
A/s Nr.LT717044060008012572
"SEB bankas" AB, kodas 70440 

Darbo laikas:

Miškų urėdijoje, girininkijose, medelyne ir medienos ruošos padalinyje
Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia    8.00 val. 
Pietų pertrauka  12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga   17.00 val.

Penktadieniais:
Darbo pradžia     8.00 val.
Pietų pertrauka   12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga    15.45 val.

Tel. (8 45) 448 711 
Faksas (8 45) 445 961
El. paštas: info@panmu.lt
www.panmu.lt

Interneto
svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo