uredija
LtIEn

        

        

 
Panevėžio miškų urėdija Klauskite Svetainės medis Neįgaliems
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencija
a
Pranešimo tema*:
Anoniminis pranešimas*:
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas  

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos
Kirtimo atliekos šildo ne vienus namus 2014.03.06

Medienos atliekų panaudojimas kurui valstybei garantuoja energetinę nepriklausomybę. Todėl į apsirūpinimą energija reikia žiūrėti labai atsakingai. Biokuro gamybos nauda akivaizdi. Jį ruošiant urėdijoje bus įdarbinta nemažai žmonių.

 

 

 

Kirtimo atliekos šildo ne vienus namus

Jolita Žurauskienė
Valstiečių laikraštis
2014 m. kovo 5 d.

VĮ Valkininkų miškų urėdijoje kiekvienais metais atliekami įvairūs miškų ūkio darbai, nemažai dėmesio skiriama melioracijos griovių, kelių priežiūrai ir biokuro gamybai.
VĮ Valkininkų urėdijos miškų urėdas Arvydas Strazdas pabrėžė, kad pastaruoju metu biokuro poreikis gana nemažas. Urėdija juo gali aprūpinti Naujųjų Valkininkų, Varėnos katilines, o atliekamą kiekį gali pasiūlyti pirkėjams Alytuje ar Vilniuje.

Nauda miškui

A.Strazdas, pasakodamas apie melioracijos griovių priežiūrą, pabrėžė, kad daugiausia jų yra Pirčiupių, Žilinų, Tiltų girininkijose. Pirčiupių girininkijoje yra trečdalis pelkinių medynų, daugiausia nusausintų miškų ir melioracijos griovių. „Daug jų yra Žilinų girininkijoje. Nemažai pelkynų yra Tiltų girininkijoje, jie nusausinti, dalyje miškų įrengtos pievos. Ankstesniais metais dalis valstybinių miškų buvo paversti žemės ūkio naudmenomis, o kartu nusausinti aplinkiniai miškai“, – sakė VĮ Valkininkų urėdijos miškų urėdas. Naujų miškų sausinimo darbų nenumatyta.
Likusiam melioracijos griovių tinklui reikia nemažai priežiūros, nes grioviai nuolat apželia menkaverčiais krūmais ir nebeatlieka savo funkcijų. Išsaugojus melioracijos griovius, sudaromos sąlygos iškirsti šlapius miškus ir juos laiku atkurti. O tvarkant griovius, galima pagaminti nemažai biokuro.

Prižiūrimi melioracijos grioviai

Kiekvienais metais urėdijoje buvo tvarkomi melioracijos grioviai, tam buvo skiriama nedidelė pinigų suma. Tačiau jau 2012 m. šiems darbams atlikti buvo skirta 30 tūkst. Lt, o šiais metais planuojama skirti 50 tūkst. Lt. Kiekvienais metais Valkininkų miškų urėdijoje prižiūrima apie 35 kilometrus melioracijos griovių. Tiek pat jų ketinama prižiūrėti ir ateityje. „Griovių priežiūrai esame įsigiję krūmapjovių, griovių dugnui valyti samdome rangovus. Prieš trejus metus šiuos darbus atliko UAB „Varėnos melioracija“, – pasakojo A.Strazdas. Urėdas pridūrė, kad kartais melioracijos grioviams žalos padaro bebrai, tačiau su jais susijusias problemas spręsti padeda aktyvūs medžiotojai. VĮ Valkininkų urėdijos miškų urėdas pabrėžė, kad ateityje melio­racijos griovių priežiūrai bus skiriama dar daugiau dėmesio. Šiais metais urėdijos darbuotojai jau sutvarkė vieną kilometrą melioracijos griovių, iškirto smulkius krūmus. „Valydami griovius tuo pat metu gaminame biokurą. Smulkią medieną galime surinkti, išvežti į sandėlį ir sudrožti į drožles. Biokuro gamyba iš labai smulkių krūmų neekonomiška, o dirbti kompleksiškai naudinga“, – pridūrė urėdas. Pasak A.Strazdo, melioracijos griovių tink­las nutiestas prieš kelias dešimtis metų, todėl jį būtina prižiūrėti. Neprižiūrint melioracijos griovių, kintantis gruntinio vandens lygis gali pražudyti medynus.

Tvarkomi keliai

Valkininkų girininkijos miškuose yra 1 058 km kelių, valstybiniame miške – 492 km. Žilinų, Pirčiupių, Versekos girininkijų miškuose buvo įrengti 38 km kelių su žvyro danga. Tokių kelių ypač reikia šlapiose vietose. „Keliams tvarkyti naudojame savo ir Kelių fondo lėšas. Kiekvienais metais iš šio fondo gauname iki 100 tūkst. Lt, savų pinigų skiriame 150–270 tūkst. Lt. Šiais metais kelių priežiūrai ir įrengimui planuojama skirti 700 tūkst. Lt“, – pasakojo A.Strazdas. Pasak urėdo, urėdijos teritorijoje yra įrengti du maži karjerai, todėl žvyro ir smėlio pakanka. Urėdija kelių priežiūrai yra įsigijusi ekskavatorių, savivartį automobilį, du traktorius su priekabomis, greiderį, krūmapjovę. „Miškotvarkos specialistai suprojektavo naujų kelių įrengimą. Pastarieji darbai bus finansuojami iš ES fondo“, – pridūrė pašnekovas. Valkininkų urėdijos miškų urėdas pasakojo ir apie privačių miškų savininkus, su kuriais derinami kelių išsaugojimo klausimai. „Praėjusiais metais Žilinų girininkas bendravo su firmomis, gabenančiomis medieną iš privačių miškų. Buvo pasirašyta sutartis, kuria draudžiama vežti medieną per polaidį, lietingu oru. Kelių išsaugojimo klausimais bendraujame su miškų savininkais, seniūnais“, – sakė A.Strazdas.

Biokuro gamyba

VĮ Valkininkų urėdija yra viena iš 4 Lietuvos urėdijų, kurios ruoš biokurą ir šilumos gamintojams jį pateiks skiedrų pavidalu. Todėl šių metų investiciniame plane numatyta įsigyti skiedrovežį, traktorių ir atliekų smulkintuvą. „Prieš pradėdami skiedrų gamybą, užsiregistravome kaip pardavėjai „Baltpool“ biržoje ir dėl skiedrų gamybos bei transportavimo pasirašėme su ja sutartį“, – pasakojo urėdas. A.Straz­das pridūrė, jog, urėdijoms dalyvaujant biokuro gamyboje, bus užtikrinta, kad skied­ros biržai bus tiekiamos konkurencinga kaina. Mažesnės kainos darys įtaką visai prekybai biržoje. Šiais metais šilumos gamintojai iš „Baltpool“ biržos privalės nupirkti 10 proc. biokuro, kitais metais – 30 proc., o ateityje – ne mažiau kaip pusę. Lietuva siekia, kad 2020–2025 metais biokuras sudarytų ne mažiau kaip 65–70 proc. šilumos tiekimo įmonėse naudojamo kuro. Urėdijos ruošiasi biokurą parduoti tokiomis pačiomis kainomis, kokiomis parduoda malkinę medieną. „Medienos atliekų panaudojimas kurui valstybei garantuoja energetinę nepriklausomybę. Todėl į apsirūpinimą energija reikia žiūrėti labai atsakingai. Biokuro gamybos nauda akivaizdi. Jį ruošiant urėdijoje bus įdarbinta nemažai žmonių“, – kalbėjo Valkininkų urėdijos urėdas. A.Strazdas mano, kad ateityje biokuras galėtų būti parduodamas elektroninėje pardavimų sistemoje (AMEPS), tuomet ši prekyba vyktų skaidriai. Dalyvaudama biokuro gamyboje Valkininkų urėdija per metus planuoja pagaminti 15 tūkst. kietmetrių skiedrų. „Iš kirtimo atliekų bus pagaminta apie 10 tūkst. kietmetrių skiedrų. Dalį malkinės medienos taip pat panaudosime jų gamybai. Kiekvienais metais parduodame iki 2 tūkst. kietmetrių malkinės medienos vietos gyventojams nenukirstu mišku. Pagamintas malkas perka mokymo ir kitos įstaigos“, – priminė urėdas. Iš biokuro pardavimo miškų urėdijos uždirba nedaug. Tačiau, pasak A.Strazdo, iš miško išvežus nereikalingas šakas, medienos nuopjovas, kitą medieną, miškai atrodo estetiškiau. Išvalytose vietose lengviau paruošti žemę miškui atsodinti.

Parengta bendradarbiaujant su
Valkininkų miškų urėdija

   Atgal
uredija

VĮ "Panevėžio miškų urėdija"

Parko g. 32, LT-37188, Panevėžys 
Koordinatės  519887, 6178116 (LKS)
55° 44' 14.05",  24° 18' 59.95"  (WGS)

Įmonės kodas: 168689193 
PVM  m. k.  LT686891917  
Duomenys kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre
A/s Nr.LT717044060008012572
"SEB bankas" AB, kodas 70440 

Darbo laikas:

Miškų urėdijoje, girininkijose, medelyne ir medienos ruošos padalinyje
Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia    8.00 val. 
Pietų pertrauka  12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga   17.00 val.

Penktadieniais:
Darbo pradžia     8.00 val.
Pietų pertrauka   12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga    15.45 val.

Tel. (8 45) 448 711 
Faksas (8 45) 445 961
El. paštas: info@panmu.lt
www.panmu.lt

Interneto
svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo