uredija
LtIEn

        

        

 
Panevėžio miškų urėdija Klauskite Svetainės medis Neįgaliems
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
a
Pranešimo tema*:
Anoniminis pranešimas*:
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas  

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos
Kęstutis Trečiokas: reikia turėti savo ūkio raidos kryptis 2014.08.18

 Anot naujojo aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, 5 % nuo medienos pardavimo sandorio vertės nėra lemianti sąlyga, dėl kurios turėtų sugriūti privačių miškų ūkis.

„Miškai“, 2014 rugpjūtis

Naujasis aplinkos ministras buvęs Telšių rajono politinis veikėjas, savivaldybės Tarybos narys, Telšių administracijos direktorius, vėliau Ūkio ministerijos viceministras naujajame amplua vos pusę mėnesio. Kaip ir pirmtakas, Kęstutis Trečiokas pagal specialybę daugiau reikalų turėjęs su statybomis nei su aplinkosauga. Šiandien jis žurnalo „Miškai“ svečias.

– Ministre, pirmiausia norėtųsi pasidomėti ganėtinai privačiu dalyku. Ar turite miško?
– Miško sklypo neturiu. Dar vaikystėje man senelis yra pasakęs: „Vaikeli, neturėk žemės, miško, tai neturėsi vienos didelės bėdos. Senelis turėjo 30 ha žemės, iš kurios apie 10 ha – miškas, buvo dėl to nukentėjęs, nors tremties pavyko išvengti. Šiaip jau šiek tiek miško norėčiau, bet progos tuo pasirūpinti nebuvo. Netgi sklypą, kuriame mano namelis stovi, nuomojuosi iš valstybės. Kita vertus, niekas juk ir dabar nedraudžia nueiti į mišką ir apkabinti medį.
Nuosavybės dalykai – tai ne tik malonumas, turtas, bet ir pareiga. Reikia mišką ir prižiūrėti, ir juo domėtis bei suprasti. Miškas, mano požiūriu, „daiktas“ su aura, ir dar nežinia kas kam labiau reikalingas – miškas žmogui ar žmogus miškui. Lietuva ačiūdie turi gražų trečdalį gerai prižiūrimo miško.
– Kaip vertinate dabartinę gamtos apsaugos padėtį Lietuvoje?
– Nenorėčiau rašyti pažymio, bet drįsčiau sakyti, kad padėtis nebloga. Žinoma, nelygu ką su kuo lyginsime. Jei to paklausime žmogaus, gyvenančio netoli statybos organizacijos arba sąvartyno, išgirsime nelinksmų dalykų. Jei lyginsime su kaimyninėmis valstybėmis, ypač rytinėmis, tai esame daug geriau pasirengę ir teisės aktų požiūriu, ir praktine veikla. Bet padaryti dar reikia ojojoi kaip daug.
Nesu dažnas svečias miške, bet kelis kartus per vasarą tikrai apsilankau, mėgstu grybauti. Liūdna, kai išėjęs pailsėti randi krūvas išverstų šiukšlių. Apskritai neįsivaizduoju, kaip gyvendamas Lietuvoje gali būti atitolęs nuo gamtos. Daugelį metų dirbau Telšių rajono savivaldybėje, teko prisidėti ir prie regioninių atliekų tvarkymo centrų steigimo. Rezultatą ne visada pavyksta pasiekti, ir ne dėl to, kad būtų mažai dirbama, o dėl to, kad ne visi žmonės supranta, ką daro. Kartais šiukšles veža į mišką gal iš įpročio, nors sąvartynas galbūt gerokai arčiau negu miškas. Padėtis, žinoma, taisosi. Tačiau reikia dar daug dirbti visomis kryptimis, kad kuo daugiau Lietuvos žmonių tai įsisąmonintų.
Gal jau turite kontretesnių minčių, kaip to pasiekti?
Dviračio tikrai neišradinėsiu. Yra aibė priemonių, projektų, iniciatyvų. Beje, tikrai nemažai grėsmių kelia stiprėjanti ekonomika. Juk ekonomikai pakilus keliais procentais, vartojimas, o kartu ir atliekų kalnai padidėja keleriopai. Tam reikia ruoštis. Kai svarstomas būsimų metų biudžetas, visi kalba apie taupymą, tačiau taupyti aplinkosaugos sąskaita nėra protinga – labiau pakenksime ekologijai, o kartu ir žmogaus sveikatai.
Miškininkystės sektorius yra pasidalijęs per pusę: privatūs ir valstybiniai miškai. Ar čia turėtų kas nors iš esmės keistis?
- Didelių pokyčių nereikėtų, nes ir urėdijos, ir privatininkai miškus tvarko pagal tas pačias taisykles. Be to, ir Vyriausybės programoje numatyta, kad miško nuosavybė turėtų išlaikyti panašias proporcijas. Be abejo, visi mišku rūpintis turėtų kaip savininkai, ne vien kaip kirtėjai ir pardavėjai. Miškas auga gana greitai, yra ką ir parduoti, ir kurui naudoti, bet viską reikia daryti tvarkingai ir saikingai. Pirmajame Vyriausybės posėdyje, kuriame dalyvavau kaip ministras, vienas klausimas buvo susijęs būtent su miškais. Kaip žinoma, įstatyme numatyta nuostata, kad vietoje pakeistos miško žemės paskirties sklypų urėdijos už 9,5 milijono litų turėtų nupirkti kitus sklypus. Tačiau pagal metodiką sklypus galima pirkti tik masinio vertinimo būdu, o tai dažniausiai yra 3-4 kartus pigiau nei nustačius rinkos vertę, todėl nėra kas parduoda. Vyriausybė nusprendė, kad kiekvieno norimo pirkti sklybo vertė būtų nustatoma atskirai. Manau, tai prisidės prie programos, pagal kurią miško plotai turėtų padidėti bent vienu procentu.
Miškų reforma. Ar tai dokumentas, ar veikiau apibendrintas neretai drastiškų buvusio ministro veiksmų įvardijimas?
Yra sprendimų, dėl baudų, priemonių prieš savavališkus kirtimus, tačiau tai ne reforma. Reikia matyti bendrą vaizdą ir sukurti strateginį dokumentą, kuriuo vadovaujantis būtų tvarkomas Lietuvos miškų ūkis. Vien tai, kad miškas užima trečdalį valstybės teritorijos, įpareigoja protingai rūpintis šiuo turtu.
Nepriekaištingai dirba urėdijos, privatūs savininkai, bet reikia matyti, kur link eisime. Paruošti tokį dokumentą bus vienas iš svarbiausių uždavinių man vadovaujant ministerijai. Nesvarbu, kaip tas dokumentas vadinsis – strategija, reforma ar dar kaip, Lietuvai reikia turėti savo ūkio raidos kryptis.
Ką manote apie buvusius iš tiesų neįprastai griežtus buvusio ministro sprendimus nustatyti didžiules bandas už, atrodo, kiekvieną menkniekį?
Manau, šioje srityje reikia tam tikros reformos. Tie, kurie nustato taisykles, neturėtų patys ir kontroliuoti. Pažeidėjus bausti reikia, tačiau turi būti aiškūs kriterijai. Be abejo, žalą kompensuoti reikia, nors ji padaryta gal ir netyčia, tačiau ar reikia bausti dešimteriopai – abejočiau. Tuos, kurie nesupranta, kad nei miške, nei bet kur kitur elgtis kaip šovė į galvą negalima, reikėtų bausti griežčiau. Kai žmogus žino, kokios yra baudos, bet vis tiek kenkia rizikuodamas savo ir šeimos gerove, reikia bausti, ir tokios baudos šiuo atveju, manau, pasiteisino. Žvelgiant filosofiškai, bausmės dydis nėra svarbu. Kur kas svarbiau, kad niekas neliktų nenubaustas.
Kita vertus, jeigu jau netyčia užvažiavai ant uogelės, nereikėtų, kad kas nors atėjęs tave nubaustų. Kartais užtektų ir paauklėti. Turime siekti, kad žmogus, atėjęs į mišką, jaustųsi kaip savo namuose.
Buvęs ministras paliko neužbaigtų ir ganėtinai plačiai skambėjusių projektų - klausimas dėl privačių savininkų parduodamos medienos apmokestinimo, miškovežių tonažo didinimo ir pan. Ar šiais klausimais esate susiformavęs nuomonę?
Nuomonę turiu, bet kol kas ne kaip ministras, o kaip buvęs savivaldybės valdininkas. Medienos vežėjai iš tiesų žiauriai sugadindavo kelius. Mokesčio siūlymas buvo motyvuojamas būtent tuo, kad reikia lėšų miško keliams tvarkyti. Nesu kategoriškas ir tikras, kad kitokių būdų nėra. Gali tekti grįžti ir prie šio klausimo. Manau, tie 5% nuo medienos pardavimo sandorio vertės nėra lemianti sąlyga, dėl kurios turėtų sugriūti privačių miškų ūkis, bet jei toks mokestis būtų mokamas, jis turi būti iš tiesų tikslinis, o ne nuskęsti valstybės biudžete.
Dėl miškovežių tonažo reikės sugrįžti ir spręsti.
Kartais iš tiesų geri norai nepasiteisina. Kai kuriais atvejais pritariu ir savo pirmtakui: geriau ryžtingai priimti sprendimą, užuot metų metus svarsčius ir derinus, o jei tas sprendimas ne visiškai pasiteitintų, nevengti pripažinti klaidą ir koreguoti. Kitą kartą nepabandęs nežinosi.
– Artimiausi Jūsų žingsniai aplinkosaugos srityje?
Sričių be galo daug, ir jei vieną išskirsi, kiti bus nepatenkinti.
– Jūs bene pirmasis ministras, į atskirą problematiką išskiriantis invazinius gyvūnus ir augalus, genetiškai modifikuotus organizmus...
Tai iš tiesų rimta problema, nors kitąsyk pavojus gal būna ir perdėtas, bet šioje srityje reikia kažką daryti jau dabar, nes vėliau procesai gali būti nesustabdomi. Pirmiausia tikrai kreipsimės į mokslininkus ir tik atsižvelgdami į jų rekomendacijas priimsime sprendimus.

   Atgal
uredija

VĮ "Panevėžio miškų urėdija"

Parko g. 32, LT-37188, Panevėžys 
Koordinatės  519887, 6178116 (LKS)
55° 44' 14.05",  24° 18' 59.95"  (WGS)

Įmonės kodas: 168689193 
PVM  m. k.  LT686891917  
Duomenys kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre
A/s Nr.LT717044060008012572
"SEB bankas" AB, kodas 70440 

Darbo laikas:

Miškų urėdijoje, girininkijose, medelyne ir medienos ruošos padalinyje
Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia    8.00 val. 
Pietų pertrauka  12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga   17.00 val.

Penktadieniais:
Darbo pradžia     8.00 val.
Pietų pertrauka   12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga    15.45 val.

Tel. (8 45) 448 711 
Faksas (8 45) 445 961
El. paštas: info@panmu.lt
www.panmu.lt

Interneto
svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo