uredija
LtIEn

        

        

 
Panevėžio miškų urėdija Klauskite Svetainės medis Neįgaliems
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
a
Pranešimo tema*:
Anoniminis pranešimas*:
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas  

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos
Kas renka rąstui kelią 2014.01.13

Miško savininkų ir medienos perdirbėjų interesų konfliktas tęsiasi ir aštrėja. Pramonės šakos vadovai reikalauja lengvatinių žaliavos kainų, o tiekėjai perspėja apie dramatiškus padarinius, jei valstybė imtų kištis į rinką.

Kas renka rąstui kelią

www.lzinios.lt
2014-01-07
Kazimieras ŠLIUŽAS

 


Miš­ko sa­vi­nin­kų ir me­die­nos per­dir­bė­jų in­te­re­sų konf­lik­tas tę­sia­si ir aš­trė­ja. Pra­mo­nės ša­kos va­do­vai rei­ka­lau­ja leng­va­ti­nių ža­lia­vos kai­nų, o tie­kė­jai pers­pė­ja apie dra­ma­tiš­kus pa­da­ri­nius, jei vals­ty­bė im­tų kiš­tis į rin­ką.
Įmo­nių kre­di­to ri­zi­kos spe­cia­lis­tai ir sta­tis­ti­kai at­krei­pė dė­me­sį, kad pra­ėju­siais me­tais me­die­nos pra­mo­nė bu­vo tarp ne­dau­ge­lio ša­kų, ku­rių pel­no mar­ža ma­žė­jo, o smul­kių ir vi­du­ti­nių įmo­nių ban­kro­tų pa­dau­gė­jo. „Ma­tyt, ne­de­rė­tų at­mes­ti ti­ki­my­bės, kad tarp šios pra­mo­nės ša­kos bė­das su­ke­lian­čių prie­žas­čių yra ir Va­ka­rų me­die­nos gru­pės Bal­ta­ru­si­jo­je, ne­to­li Lie­tu­vos sie­nos, pa­sta­ty­ta di­džiu­lė ga­myk­la“, – "Lie­tu­vos ži­nioms" sa­kė eko­no­mi­kos ana­li­ti­kė Je­ka­te­ri­na Ro­ja­ka.
Tie­sa, UAB „Cre­di­tre­form Lie­tu­va“, ana­li­zuo­jan­čios Lie­tu­vos įmo­nių kre­di­tin­gu­mą, ana­li­ti­kas Ro­mual­das Trum­pa pa­žy­mė­jo, kad bė­dos užk­lu­po tik įmo­nes, tie­kian­čias pro­duk­tus sta­ty­bai ir bal­dų pra­mo­nei, o bal­džiai po trum­pes­nio smuk­te­lė­ji­mo at­si­tie­sia. Ma­ža to, ga­nė­ti­nai ge­rus re­zul­ta­tus ro­do po­pie­riaus pra­mo­nė, pir­miau­sia – ak­ci­nė bend­ro­vė „Gri­giš­kės“.

Ki­tos prie­žas­tys?
Vis dėl­to me­die­nos per­dir­bi­mo įmo­nių va­do­vų nuo­mo­ne, ga­myk­la Bal­ta­ru­si­jo­je Lie­tu­vos me­die­nos pra­mo­nei di­de­lės įta­kos ne­da­ro. „Rąs­tai į Lie­tu­vą įve­ža­mi iš Bal­ta­ru­si­jos, o ne iš­ve­ža­mi į Bal­ta­ru­si­ją. Di­džio­ji bė­da yra ža­lia­vi­nės me­die­nos eks­por­tas į Ki­ni­ją“, – tvir­ti­no Kau­no me­die­nos per­dir­bi­mo UAB „Ral­sas“ di­rek­to­rius Lai­mu­tis Ra­man­ciuš­kas.
Jo ži­nio­mis, į Ki­ni­ją iš­ve­ža­ma maž­daug pu­sė lie­tu­viš­kos ža­lia­vi­nės me­die­nos. „Ge­ne­ra­li­nė miš­kų urė­di­ja aiš­ki­na, kad į Ki­ni­ją eks­por­tuo­ja­ma 20 proc. me­die­nos. Bet juk ker­tant bir­žė­mis, rąs­ti­nė me­die­na su­da­ro vos apie 40 proc. me­die­nos, o vi­sa ki­ta – ta­ri­niai rąs­te­liai, po­pier­me­džiai ir mal­ki­nė me­die­na. O iš­ve­ža­mi juk tik rąs­tai“, – me­die­nos eks­por­to sta­tis­ti­kos su­bti­lu­mus ir ar­gu­men­tus dės­tė bend­ro­vės va­do­vas.
Pa­sak jo, ki­nai siū­lo ge­rą kai­ną už rąs­tus to­dėl, kad šios vals­ty­bės, ku­rios pra­mo­nė sto­ko­ja me­die­nos ža­lia­vos, vy­riau­sy­bė kom­pen­suo­ja me­die­nos im­por­to lo­gis­ti­kos iš­lai­das. „Ki­nai pra­dė­jo už me­die­ną mo­kė­ti dau­giau – smar­kiai pa­ki­lo me­die­nos kai­nos ir gruo­dį įvy­ku­sia­me pus­me­ti­nia­me urė­di­jų auk­cio­ne“, – į tie­sio­gi­nį są­ry­šį be­dė L.Ra­man­ciuš­kas.
Pa­sak jo, me­die­nos pra­mo­nės aso­cia­ci­ja „Lie­tu­vos me­die­na“ jau tre­ti me­tai ke­lia me­die­nos eks­por­to prob­le­mą, bet jos nie­kas ne­gir­di, įsta­ty­mų lei­dė­jai aiš­ki­na, kad ri­bo­ti eks­por­tą drau­džia Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jos (PPO) tai­syk­lės. „Lat­vi­jo­je, Len­ki­jo­je su šia prob­le­ma bu­vo su­si­do­ro­ta, nes PPO do­ku­men­tuo­se yra lan­dų tarp ei­lu­čių, o mus tu­rin­tys gin­ti įsta­ty­mo įgy­ven­di­na­mie­ji tei­sės ak­tai įstri­go Sei­mo ko­mi­te­tuo­se“, – pik­ti­no­si UAB „Ral­sas“ va­do­vas.
Jo tei­gi­mu, Kau­ne su­si­tel­ku­sios me­die­nos per­dir­bi­mo bend­ro­vės į pir­mą vie­tą ke­lia ap­si­rū­pi­ni­mo ža­lia­va prob­le­mą. „Be po­li­ti­nių spren­di­mų ko­vo­ti su eks­por­tu į Pie­try­čių Azi­ją mums bū­tų tas pat, kas pul­ti kumš­čiais prieš trau­ki­nį“, – sa­kė L.Ra­man­ciuš­kas.

Ne tos pajėgos
Me­die­nos pre­ky­bos įmo­nių aso­cia­ci­jos va­do­vas Ro­ber­tas Aš­mo­nas pri­pa­žįs­ta, kad Ki­ni­jos rin­ka Lie­tu­vos miš­ko sa­vi­nin­kams – ir pri­va­tiems, ir vals­ty­bi­niams - yra pa­trauk­li pir­miau­sia dėl siū­lo­mų kai­nų. Be to, ši su­per­vals­ty­bė ke­lia ma­žes­nius ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mus, tai­gi ge­rą kai­ną jos at­sto­vai mo­ka ne­tgi už pra­stes­nės ko­ky­bės rąs­tus.
Tie­sa, anot aso­cia­ci­jos va­do­vo, į jū­ri­nius kon­tei­ne­rius dau­giau­sia krau­na­mi la­puo­čių ir eg­lių rąs­tai, o Lie­tu­vo­je do­mi­nuo­jan­tys pu­ši­niai rąs­tai ten ma­žiau pa­klau­sūs.
Ki­ta ver­tus, anot jo, me­die­ną Lie­tu­vo­je ak­ty­viai per­ka ir lat­vių lentp­jū­vės. Lie­tu­vos me­die­nos per­dir­bė­jai tei­gia, jog Lat­vi­jo­je me­die­nos pra­mo­nę pa­lan­kes­nė­mis są­ly­go­mis ap­rū­pi­na vals­ty­bi­niai miš­kai, to­dėl už rei­ka­lin­gą ga­my­bai ža­lia­vos da­lį jie Lie­tu­vo­je ga­li mo­kė­ti bran­giau.
R.Aš­mo­nas at­ker­ta, kad Lat­vi­jo­je vals­ty­bė to­kiu bū­du par­emia tik 20–30 di­džiau­sių me­die­nos per­dir­bi­mo bend­ro­vių, o smul­kio­sios įmo­nės ža­lia­vos ieš­ko­si, kaip kas iš­ma­no. „Nie­kas ne­drau­džia ir Lie­tu­vos me­die­nos pra­mo­nės įmo­nėms pirk­ti rąs­tus Lat­vi­jo­je, bet jie tu­ri ten įsi­gy­ti ma­tuo­ti­ną miš­ko skly­pą, nes Lat­vi­jo­je to­kia yra nu­sta­ty­ta tvar­ka“, – sa­ko R.Aš­mo­nas. Jo nuo­mo­ne, ne­tei­sin­ga yra me­die­nos pir­kė­jus, ypač lat­vius, skirs­ty­ti į sa­vus ir sve­ti­mus, nes vi­si vie­no­dai mie­lai nau­do­ja­si ES par­amos lė­šo­mis, ta­čiau „jei kas iš pa­no­sės nu­ka­bi­na ža­lia­vą, tuoj mū­siš­kiai su­pyks­ta“.
Me­die­nos pre­ky­bi­nin­kų at­sto­vo ži­nio­mis, už Lie­tu­vos sie­nos iš­ke­liau­ja dau­giau­sia pri­va­čių miš­ko sa­vi­nin­kų me­die­na, o pri­va­tiems sa­vi­nin­kams nie­kas ne­ga­li nu­ro­dy­ti, kam ir už ko­kią kai­ną jie pri­va­lo ją par­duo­ti – vei­kia rin­kos tai­syk­lė: par­duo­du tam, kas bran­giau mo­ka. „Kai lat­vis ar ki­nas už kiet­me­trį me­die­nos mo­ka 270 li­tų, mū­siš­kiai su­tin­ka mo­kė­ti tik 240–250 li­tų. Tai ku­riam par­duo­ti?“ – ne­abe­jo­da­mas at­sa­ky­mu klau­sė aso­cia­ci­jos va­do­vas.
Jo nuo­mo­ne, ša­lies me­die­nos per­dir­bė­jai ne­tu­rė­tų rei­ka­lau­ti iš­skir­ti­nių są­ly­gų ap­si­rū­pin­ti ža­lia­va, užuot ją pir­kus rin­kos kai­no­mis, kaip ir, pa­vyz­džiui, pie­no pra­mo­nės įmo­nės ne­tu­rė­tų rei­ka­lau­ti pi­ges­nės ža­lia­vos vien dėl to, kad joms gal­būt su­nku. „Net ir gau­da­ma me­die­nos pa­lan­kiau­sio­mis kai­no­mis ši pra­mo­nė ge­riau­siu at­ve­ju ga­mins len­tas. O ko­kio­mis kai­no­mis – rin­kos ar leng­va­ti­nė­mis – jie tas len­tas par­duos bal­dų ga­min­to­jams?“ – re­to­riš­kai klau­sė pre­kiauo­to­jų me­die­na at­sto­vas.

Ką pa­keis­tų leng­va­tos?
Me­die­nos per­dir­bė­jai sa­vo sie­kį pi­giau nu­si­pirk­ti me­die­nos iš vals­ty­bi­nių miš­kų (urė­di­jos, kaip skai­čiuo­ja­ma, Lie­tu­vo­je užau­gi­na apie pu­sę par­duo­da­mos me­die­nos, ku­ri dau­giau­sia ir lie­ka Lie­tu­vo­je) ar­gu­men­tuo­ja tuo, kad vals­ty­bei esą bū­tų daug pel­nin­giau eks­por­tuo­ti ga­ta­vą pro­duk­ci­ją ne­gu me­die­nos ža­lia­vą. Be to, ši pra­mo­nė, kaip tei­gia­ma, su­kur­tų tūks­tan­čius dar­bo vie­tų.
Pre­ky­bos įmo­nių at­sto­vų nuo­mo­ne, vals­ty­bei už­si­mo­jus kiš­tis į rin­kos san­ty­kius, bū­tų dau­giau bė­dos ne­gu nau­dos. „Stam­bio­sios me­die­nos per­dir­bi­mo bend­ro­vės aps­kri­tai tu­rė­tų pa­ty­lė­ti, nes jų ža­lia­vos ne­iš­va­žiuo­ja nė vie­nas ku­bi­nis me­tras, – tei­gė R.Aš­mo­nas. – Ir ap­si­rū­pi­nu­siems pi­ges­ne me­die­na jiems rei­kės ti­krai ne tūks­tan­čių, o dau­giau­sia šim­to pa­pil­do­mų dar­buo­to­jų len­toms per­krau­ti.“
Jo įsi­ti­ki­ni­mu, aki­vaiz­du, kad me­die­nos per­dir­bė­jai no­ri gau­ti ža­lia­vos ma­žes­nė­mis nei rin­kos kai­no­mis, ta­čiau jis sa­ko, kad at­ski­ra vers­lo ša­ka yra ir miš­ki­nin­kys­tė – tiek vals­ty­bi­nė, tiek ir pri­va­ti. Šis vers­las ir­gi no­ri už­dirb­ti, o ne kaž­ką do­tuo­ti.
“Į­si­vaiz­duo­ki­me, jei vals­ty­bi­niai miš­kai rin­kai pa­siū­ly­tų 50 proc. ža­lia­vi­nės me­die­nos. Jos kai­nos iš kar­to nu­kris­tų 10–15 pro­cen­tų. To­kia me­die­na bū­tų ap­rū­pin­ta ke­lio­li­ka stam­bes­nių ga­min­to­jų. O ką da­ry­tų smul­kie­ji? Jie ir to­liau pirk­tų ža­lia­vą rin­kos kai­no­mis ir tap­tų dar ma­žiau kon­ku­ren­cin­gi“, – dės­tė R.Aš­mo­nas.
To­kiu at­ve­ju, kaip ti­ki­na jis, bū­tų ries­ta ir miš­ki­nin­kys­tei. „Tek­tų ma­žin­ti kir­ti­mus. Pa­na­šiai yra įvy­kę ir Ru­si­jo­je, kai bu­vo įves­tas 50 proc. mui­tas eks­por­tuo­ja­mai me­die­nai. Su­ny­ko miš­ko kir­ti­mų vers­las ir per­dir­bi­mo įmo­nės pri­trū­ko ža­lia­vų“, – dės­tė pre­kiau­to­jų me­die­na at­sto­vas. Ir var­di­jo: Lie­tu­vo­je per me­tus iš­ker­ta­ma apie mi­li­jo­nas ku­bi­nių me­trų miš­ko. Iš jo apie pu­sę su­da­ro mal­kos, ku­rių rei­kia ir gy­ven­to­jams. „Klai­pė­dos me­die­na“ per me­tus su­nau­do­ja 200–250 tūkst. kub. me­trų me­die­nos, „Gri­giš­kės“ – pa­na­šų kie­kį, „Gi­rių bi­zo­nas“ – apie 700 tūkst. kub. me­trų. Bū­tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti nau­ją me­die­nos plokš­čių ga­myk­lą ir užd­raus­ti eks­por­tuo­ti po­pier­me­džius, ku­rie tin­ka ir mal­koms, nors jų ku­bas yra 20–30 li­tų bran­ges­nis už mal­kas, bet jai pri­trūk­tų ža­lia­vos. To­kiu at­ve­ju tek­tų sta­ty­ti dar vie­ną ga­myk­lė­lę, ku­ri rąs­tus vers­tų mal­ko­mis. „Plokš­čių ga­min­to­jams ir bio­ku­ro tie­kė­jams tai pa­tik­tų. O kaip ši­lu­mos var­to­to­jams?“ – ru­tu­lio­jo ki­ši­mo­si į rin­ką pa­da­ri­nius R.Aš­mo­nas.

Yra ki­tų būdų
Miš­ko sa­vi­nin­kų ir me­die­nos par­da­vė­jų nuo­mo­ne, su­ma­žin­ti rąs­tų kai­nas Lie­tu­vos me­die­nos per­dir­bė­jams vals­ty­bė ga­lė­tų ir ne­si­kiš­da­ma į rin­ką.
Lie­tu­va yra vie­na iš ne­dau­ge­lio vals­ty­bių, ku­rio­se smar­kiai ap­ri­bo­tas miš­ka­ve­žių to­na­žas, to­dėl jie, kad ne­ga­din­tų ke­lių, va­žiuo­ja pa­krau­ti iki pu­sės. R.Aš­mo­no nuo­mo­ne, šis spe­cia­lu­sis trans­por­tas ke­lius ga­di­na ge­ro­kai ma­žiau nei vil­ki­kai, nes tu­ri dau­giau ašių. Pa­di­din­ti lei­džia­mas miš­ka­ve­žių ap­kro­vas Sei­me bu­vo pla­nuo­ta dar 2012 me­tų pa­bai­go­je, ta­čiau įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas at­gu­lė stal­čiuo­se, nors vien šiuo spren­di­mu me­die­nos kai­nos dėl ma­žes­nių ga­be­ni­mo iš­lai­dų, kaip aps­kai­čiuo­ta, tu­rė­tų su­ma­žė­ti 10–30 li­tų už rąs­tų kiet­me­trį – at­siž­vel­giant į at­stu­mą, ku­rį rei­kia vež­ti.

   Atgal
uredija

VĮ "Panevėžio miškų urėdija"

Parko g. 32, LT-37188, Panevėžys 
Koordinatės  519887, 6178116 (LKS)
55° 44' 14.05",  24° 18' 59.95"  (WGS)

Įmonės kodas: 168689193 
PVM  m. k.  LT686891917  
Duomenys kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre
A/s Nr.LT717044060008012572
"SEB bankas" AB, kodas 70440 

Darbo laikas:

Miškų urėdijoje, girininkijose, medelyne ir medienos ruošos padalinyje
Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia    8.00 val. 
Pietų pertrauka  12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga   17.00 val.

Penktadieniais:
Darbo pradžia     8.00 val.
Pietų pertrauka   12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga    15.45 val.

Tel. (8 45) 448 711 
Faksas (8 45) 445 961
El. paštas: info@panmu.lt
www.panmu.lt

Interneto
svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo