uredija
LtIEn

        

        

 
Panevėžio miškų urėdija Klauskite Svetainės medis Neįgaliems
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
a
Pranešimo tema*:
Anoniminis pranešimas*:
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas  

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos
Kas nutiko Jeilio universiteto Aplinkos gerovės indeksui? 2014.11.10

Ne Lietuvos naudai pasikeitęs Jeilio universiteto Aplinkos apsaugos reitingas pasėjo abejonių dėl valstybinių miškų pateikiamos oficialiosios statistikos. Tenka priminti, kad miškai VĮ miškų urėdijose yra kertami griežtai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas apimtis, Valstybinės miškų tarnybos prognozes ir miškotvarkos planus, po to tvarkingai atsodinami, pasodintas miškas yra nuolatos rūpestingai prižiūrimas.

Prieš dvejus metus Jeilio universiteto paskelbtame tyrime Lietuva pagal miškų išsaugojimo vertinimą buvo reitinguota pirmąja vieta pasaulyje (kitos Baltijos šalys: Latvija – 32 vieta, Estija – 75 vieta). Šiemet vykdytame tyrime miškų išsaugojimas įvertintas tik 84 vieta (Latvija – 127 vieta, Estija – 118 vieta). Kodėl indekso rezultatai pasikeitė ne Lietuvos naudai? Šalies miškų ūkio politika per porą metų tikrai nepasikeitė kardinaliai. Atsakymo reikia ieškoti iš esmės pasikeitusioje, abejotinoje vertinimo metodikoje.

Jeilio universiteto (JAV) mokslininkai kas dveji metai skelbia taip vadinamą Aplinkos gerovės indeksą. Šiame tyrime renkami duomenys apie visų pasaulio valstybių padėtį aplinkos (plačiąja prasme) išsaugojimo srityje. Miškų išsaugojimo kriterijus yra tik vienas iš daugelio tyrime analizuojamų rodiklių.

Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos organizuoja ir koordinuoja VĮ miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų, sudarančių pusę Lietuvos miškų, veiklą. Valstybiniuose miškuose vykdoma atsakinga miškų ūkio politika. Tai patvirtina visoms VĮ miškų urėdijoms išduoti ir kas penkmetį vis pratęsiami tarptautiniu lygiu pripažįstami FSC (Forest Stewardship Council-US, JAV Miškų valdymo tarybos), kurios reikalavimai yra griežčiausi pasaulyje. Privatūs šalies miškai yra mažai sertifikuoti, todėl plačiau komentuoti jų tvarkymo tendencijas mums būtų nekorektiška.

Kai 2012 metais Jeilio universiteto paskelbtame tyrime Lietuva pagal miškų išsaugojimo vertinimą reitinguota pirmąja vieta, vadovautasi trimis kriterijais: medynų tūrio pokyčiais, miško kirtimais ir miškingumo pokyčiais. Šiemet vykdyto tyrimo metu buvo analizuojama, kiek kiekvienoje pasaulio valstybėje prarasta miškų plotų nuo 2000 m. iki 2012 m., naudojant iš palydovo gautus duomenis. Į duomenų analizę buvo įtraukiamos tik tos teritorijos, kuriose medžiai buvo ne žemesni kaip 5 metrai aukščio. Iš karto reikia pažymėti, kad Lietuvoje tikrai gausioje miškų ūkio statistikos rodiklių aibėje tokio aiškiai išreikšto kriterijaus nėra. Be to, Jeilio universitetas pateikia tik galutinius vertinimus ir valstybių reitingus, o tarpinių duomenų (konkrečių plotų dydžių) neviešina.

Nereikėtų dramatizuoti pasikeitusio reitingo, nes nuomonės dėl skirtingų metodikų patikimumo išsiskiria net tarp įvairių pasaulio mokslininkų. Kaip antai, Europos šalių duomenys tarp minėtųjų dviejų metodikų turi mažiausią koreliaciją. Generalinės miškų urėdijos nuomone, 2014 metais taikyta metodika turi daug trūkumų.

Visų pirma, VĮ miškų urėdijos miškų įveisimo darbus pradėjo 2001 metais. Iki 2014 metų, t.y. per 13 metų, jau įveista per 14 tūkst. ha naujų miškų, tačiau tik labai nedidelė dalis šiuose plotuose įveistų želdinių galėjo pasiekti 5 metrų aukštį, o tai reiškia, kad paprasčiausiai nepateko į analizuojamų duomenų paletę. Net jeigu šių darbų apimtys būtų buvusios net dešimt kartų didesnės, tokie plotai vis viena nebūtų buvę užfiksuoti kaip padengti mišku dėl minėto aukščio rodiklio. Miškų įveisimas ir miškingumo didinimas – vieni iš svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos miškų ūkio prioritetų. Pasirodo, šiame tyrime jis net neatsispindi.

Antra, miškų atkūrimo plotai yra tiesiogiai susiję su kirtimų apimtimis. Palyginkime miško kirtimų apimtis 2000 ir 2012 metais. Leidinio „Lietuvos miškų ūkio statistika“ duomenimis, VĮ miškų urėdijų prižiūrimuose valstybiniuose miškuose miško kirtimų apimtys pastarąjį dešimtmetį yra stabilios. 2000 m. buvo iškirsta 3,9 mln. m3, 2012 m. – 3,8 mln. m3.

Trečia, įtakos šiame vertinime galėjo turėti ir 2010 m. rugpjūčio mėn. Lietuvoje praūžusio škvalo padariniai, kuomet buvo išguldyti ištisi miškų poligonai. Pavyzdžiui, valstybiniuose miškuose metinė tūrio biržė tokiais stichinės nelaimės metais nebuvo viršyta. Akivaizdu, kad per porą metų šie plotai jau buvo išvalyti ir sutvarkyti.

Pasikeitęs reitingas pasėjo abejonių dėl oficialiosios statistikos. Turime priminti, kad Miškų instituto Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras konstatavo, kad valstybiniuose miškuose visi rodikliai yra stabilūs.
Valstybiniuose miškuose yra griežtai laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos pagrindinių miško kirtimų metinės normos. Vykdydami tarpinius miško kirtimus (ugdomuosius, sanitarinius ir specialiuosius), taip pat griežtai vadovaujamės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintomis metinėmis apimtimis. Kirsti mažiau mes negalime dėl to, kad privalome tolygiai ir nepertraukiamai aprūpinti medienos perdirbimo pramonę žaliavine mediena. Kirsti daugiau taip pat negalime dėl visuomenės požiūrio, gamtosauginių vertybių ir t.t. Svarbiausia, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto. Šiandien miško kirtimų ir medienos prieaugio santykis nesiekia 50 proc.
Valstybiniuose miškuose plynų miško kirtimų plotai akivaizdžiai mažėja. Štai 1994-1998 m. laikotarpiu plyni kirtimai vidutiniškai kasmet sudarė 10,4 tūkst. ha, 1999-2003 m. – 9,8 tūkst. ha, o 2009-2013 m. – tik 9,4 tūkst. ha (beje, pastarojo laikotarpio rodiklis butų buvęs dar mažesnis, jei nebūtume turėję skaudžių 2010 m. rugpjūčio mėn. škvalo padarinių, kuomet privalėjome operatyviai sutvarkyti stichijos suniokotus miškus).

Atsižvelgiant į visuomenės nuomones ir aplinkosaugininkų interesus, valstybiniuose miškuose didinamos neplynų miško kirtimų apimtys. 2004 m. neplyni kirtimai sudarė tik 15,2 proc. nuo bendro pagrindinių miško kirtimų ploto, 2009 m. – 24,9 proc., o 2014 m. plane – 27,4 proc. Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programoje numatyti dar ambicingesni tikslai – pasiekti, kad 2015 m. neplyni miško kirtimai sudarytų 30 proc., o 2020 m. – 35 proc. viso pagrindinių miško kirtimų ploto.

Neplynaisiais kirtimais pernai iškirsta 25,4 proc. ir tai yra ženkliai daugiau nei pagal miškotvarkos planą, kuris reikalauja neplynais kirtimais kirsti tik 19,6 proc. Taigi, Generalinės miškų urėdijos nuomone, 2014 metų tyrimo metodika turi reikšmingų trūkumų, 2012 metų metodika buvo objektyvesnė. Juk tiek miškingumo didėjimas, tiek ir medynų tūrio didėjimas tikrai turi didelės teigiamos įtakos bendrai aplinkos gerovei.
Manytume, kad Jeilio universiteto mokslininkai dar ne kartą tobulins vertinimo kriterijų metodikas, siekdami pateikti kuo objektyvesnę informaciją apie vykstančius globalius reiškinius pasaulyje.

 

Plynų kirtimų valstybiniuose miškuose plotas (ha) pagal metus
   

Metai

Plotas, ha

1994 m.

10002

1995 m.

10289

1996 m.

11434

1997 m.

10522

1998 m.

9693

1999 m.

9785

1994-1999 m vidurkis

10287

2000 m.

9579

2001 m.

9801

2002 m.

10013

2003 m.

9848

2004 m.

9787

2005 m.

8846

2006 m.

9263

2007 m.

9414

2008 m.

9047

2009 m.

9328

2010 m.

9734

2011 m.

9723

2012 m.

9102

2013 m.

9020

2000-2013 m. vidurkis

9464

viso vidurkis

9711

 

Generalinės miškų urėdijos informacija

   Atgal
uredija

VĮ "Panevėžio miškų urėdija"

Parko g. 32, LT-37188, Panevėžys 
Koordinatės  519887, 6178116 (LKS)
55° 44' 14.05",  24° 18' 59.95"  (WGS)

Įmonės kodas: 168689193 
PVM  m. k.  LT686891917  
Duomenys kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre
A/s Nr.LT717044060008012572
"SEB bankas" AB, kodas 70440 

Darbo laikas:

Miškų urėdijoje, girininkijose, medelyne ir medienos ruošos padalinyje
Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia    8.00 val. 
Pietų pertrauka  12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga   17.00 val.

Penktadieniais:
Darbo pradžia     8.00 val.
Pietų pertrauka   12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga    15.45 val.

Tel. (8 45) 448 711 
Faksas (8 45) 445 961
El. paštas: info@panmu.lt
www.panmu.lt

Interneto
svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo