uredija
LtIEn

        

        

 
Panevėžio miškų urėdija Klauskite Svetainės medis Neįgaliems
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
Nuotraukų albumas
a
Pranešimo tema*:
Anoniminis pranešimas*:
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas  

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos
Gyvenimą skyrė miškams 2014.09.29

Miškų skraiste apsigobusi Lietuva kiekvieną rudenį dėkoja miškininkams – žmonėms, puoselėjantiems žaliąjį krašto apdarą.

Trečią rugsėjo šeštadienį, kaip ir kasmet, visuomenė paminėjo Miškininko dieną. Profesinės šventės proga vyrai ir moterys žaliomis uniformomis vėl suėjo draugėn, šįkart – Vilniuje. Po Miškininkų sąjungos vėliava Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ sostinėje susirinko Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos, visų Lietuvos urėdijų, miškininkystės mokslo, akademinio jaunimo atstovai.
Po visą Lietuvą išsibarstę, nedideliuose kolektyvuose dirbantys miškininkai profesinės šventės proga susitinka pasimatyti su kolegomis, aptarti nesibaigiančius darbus, pasidžiaugti profesiniais pasiekimais, ir, žinoma, priimti jiems skirtus sveikinimus. Padėkos žodžiai ir gražūs palinkėjimai miškininkams skambėjo iš Seimo ir Vyriausybės narių bei atstovų lūpų, nusipelniusiems miškininkams buvo įteikti padėkos raštai ir dovanos.

Miške sunku taisyti klaidas

Įžangine kalba renginį pradėjęs Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) prezidentas prof. dr. Edmundas Bartkevičius pabrėžė, kad šis susitikimas – gera proga ne tik aptarti dabartinius miškininkų darbus, numatyti tolimesnės veiklos gaires, bet ir pabendrauti, nes ne taip dažnai tokių progų pasitaiko. Prisimindamas praėjusius metus, prezidentas paminėjo įvykusį Girininkų suvažiavimą, pasidžiaugė, kad Aplinkos ministerija padėjo išsiųsti Lietuvos miškininkų delegaciją į Šveicarijoje vykusį Europos miškininkų čempionatą, iš kurio mūsų miškininkai parsivežė net 27 medalius. „Ar gali kokios kitos profesijos žmonės pasigirti tokiu medalių skaičiumi?“ – neslėpdamas pasididžiavimo klausė LMS vadovas. Kolegos jam atsakė stipriais aplodismentais.
Prof. E.Bartkevičius dabar vadovauja ne tik Miškininkų sąjungai, bet ir Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakultetui, „Valstiečių laikraštis“ negalėjo nepasiteirauti, ką lengviau auginti – mišką ar miškininkus. „Geras klausimas. Abu darbai – labai svarbūs. O atsakyti sunku: žinoma, jaunąją kartą išauklėti galima greičiau, nei medį užauginti, jis juk auga šimtą metų. Tačiau atsakomybė didelė. Miške taisyti klaidas labai sunku. Jei padarysi didelę klaidą, pataisyti bus galima tik po daugelio metų, tą mišką iškirtus ir pasodinus naują. Ugdyti jaunąją kartą – irgi labai atsakingas darbas, nes tai – ir mūsų visų, ir miškų ateitis“, – sakė LMS vadovas.

Mokytojai ir mokiniai

Šventiniame renginyje Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ susitiko įvairių miškininkų kartų atstovai, tarp jų ir buvęs ilgametis Rokiškio miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Stanislovas Šakūnas, ir jį šiose pareigose pakeitęs Julius Adamonis. Paklaustas, kaip pasikeitė Rokiškio miškai, nusipelnęs miškininkas, LMS garbės narys, ilgametis Rokiškio miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei S.Šakūnas pastebėjo, kad keičiasi ne tiek patys miškai, kiek darbo juose sąlygos. „Viskas mechanizuota, kompiuterizuota. Aš dabar net nesugebėčiau dirbti...Vis dėlto praėjo jau 15 metų, kai nebedirbu. Man jau 83 metai“, – sakė veteranas.
S.Šakūnas džiaugėsi, kad Rokiškio miškuose daugėja spygliuočių. „Pokariu buvo labai daug drebulynų. Jau mano darbo metais ištisi drebulynų kvartalai, pavyzdžiui, Salagirio ir Rokiškėlio miškuose, buvo iškirsti, užveisėme eglynus. Dabar smagu pasižiūrėti: ten, kur buvo mūsų organizuoti sodinimai, jau vyksta retinimai, galima grybauti“, – šypsojosi pašnekovas.
Dabartinis Rokiškio urėdijos vyriausiasis miškininkas Julius Adamonis priminė, kad mišką sodiname savo anūkams, geriausiu atveju – vaikams. „Mūsų krašte miškininkavimo kultūra yra aukšta, prie to yra labai prisidėjęs ir Stasys, ir kiti miškininkystės veteranai. Mes, miškininkai, pastebime, kad ir visuomenės požiūris į miškus gerėja“, – sakė jis.

Ne tik vyrų darbas

Miškininkų šventėje dalyvavo ir būsima miškininkų pamaina. Miškininkystę Aleksandro Stulginskio universiteto studijuojanti trečiakursė Gerda Junevičiūtė sakė šią profesiją pasirinkusi, nes nuo vaikystės mėgsta gamtą. Nors daugelis miškininko darbą laiko vyrišku, Gerda su tuo nesutinka. Jos kurse mokosi 8 merginos, norinčios tapti miškininkėmis.
„Miškininkystė – ir moterims tinkama specialybė. Tai tikrai nėra sunkus fizinis darbas. Man darbas miške yra mielas širdžiai, tikra atgaiva. Nenorėčiau dirbti su dokumentais“, – atviravo iš Varėnos rajono kilusi mergina. Ji pasiūlė nenuvertinti merginų: esą tikrai ne visos bijo kelti koją į mišką, kuriame galima sutikti įvairių žvėrių. „Pavyzdžiui, tarp mūsų kurso merginų yra ir medžiotojų: Vaida Šimytė, Aistė Mažonaitė, Kristina Dieninytė. Kai manęs klausinėja, kodėl moterys renkasi tokią profesiją, atsakau, kad, ko gero, iš pašaukimo“, – sakė Gerda.

Šaknijasi profesinės dinastijos

Dar vienas būsimas miškininkas, trečiame kurse miškininkystę studijuojantis Laurynas Balkelis didžiuojasi tęsiama šeimynine miškininkų dinastija: miškams savo gyvenimą buvo paskyręs ir jo prosenelis, ir senelis, tik tėtis dėl įvairių gyvenimo aplinkybių netapo miškininku. Tačiau džiaugiasi, kad sūnus pasuko jų šeimos vyrų profesiniu keliu.
„Ir mano prosenelis Stasys Balkelis, ir senelis Raimondas Balkelis buvo girininkai, dirbo Onuškio girininkijoje. Beje, senelio brolis – irgi miškininkas. Kai prosenelis išėjo į pensiją, senelis perėmė jo pareigas. Dirbti jis pradėjo Dubičiuose, bet, suprastėjus tėvo sveikatai, pakeitė jį Onuškio girininkijoje. Abu miškuose praleido visą gyvenimą. Senelis miškininku dirbo daugiau nei 50 metų. Iki pat senatvės miškas jam buvo viskas, prosenelui – taip pat“, – pasakojo Laurynas. Jis sakė net neabejojantis, ar jie buvo laimingi, gyvendami tarp miškų. „Džiaugėsi miškais, tuo gyveno. Senelis pastatė naują girininkiją Onuškyje. Labai daug ką paliko kitiems ir džiaugėsi tuo“, – atviravo jis.
Vaikinas sakė po bakalauro studijų planuojantis toliau studijuoti miškininkystę magistrantūroje. Paklaustas, koks darbas miškuose jam būtų mieliausias, sakė, kad vien prie popierių sėdėti nenorėtų. „Sunku pasakyti, kaip gyvenimas susiklostys. Girininkas, kaip suprantu, ir prie popierių padirba, ir į mišką išeina“, – sakė Laurynas, gal ir pats nepajutęs, kad jo žodžiai nuskambėjo kaip užuomina.

 

„Valstiečių laikraštis“, Arvydas Praninskas, 2014 09 24

   Atgal
uredija

VĮ "Panevėžio miškų urėdija"

Parko g. 32, LT-37188, Panevėžys 
Koordinatės  519887, 6178116 (LKS)
55° 44' 14.05",  24° 18' 59.95"  (WGS)

Įmonės kodas: 168689193 
PVM  m. k.  LT686891917  
Duomenys kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre
A/s Nr.LT717044060008012572
"SEB bankas" AB, kodas 70440 

Darbo laikas:

Miškų urėdijoje, girininkijose, medelyne ir medienos ruošos padalinyje
Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia    8.00 val. 
Pietų pertrauka  12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga   17.00 val.

Penktadieniais:
Darbo pradžia     8.00 val.
Pietų pertrauka   12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga    15.45 val.

Tel. (8 45) 448 711 
Faksas (8 45) 445 961
El. paštas: info@panmu.lt
www.panmu.lt

Interneto
svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo