uredija
LtIEn

        

        

 
Panevėžio miškų urėdija Klauskite Svetainės medis Neįgaliems
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencija
a
Pranešimo tema*:
Anoniminis pranešimas*:
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas  

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos
40 metų jubiliejų minintis Aukštaitijos nacionalinis parkas prisimena savo istoriją: yra kuo didžiuotis 2014.11.11

Šiandien, lapkričio 11 d., 16 val. Vilniaus rotušėje vyksianti konferencija „Pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas – vakar, šiandien, rytoj“ sukvies steigėjus, planuotojus, mokslininkus, vietos bendruomenės atstovus, visuomenines organizacijas prisiminti kaip buvo kuriamas parkas, padiskutuoti apie perspektyvas. Didžiausia tuomet Lietuvos nacionalinio parko teritorijos dalis priklausė Ignalinos miškų ūkiui, kuriam vadovavo Edmundas Kapturauskas. Jis dalinasi prisiminimais apie parko steigimą.  

Aukštaitijos nacionalinio parko ištakos – dar 1960 metais. Tada buvo įsteigti Ignalinos kraštovaizdžio ir Ažvinčių girios botaninis-zoologinis draustiniai. Jie vėliau tapo nacionalinio parko pagrindu.
1974 m. po ilgų diskusijų buvo patvirtinta pirmoji Lietuvos nacionalinio parko planavimo schema, parengta Lietuvos statybos ir architektūros mokslinių tyrimų institute.
Ginčų būta ir dėl nacionalinio parko pavadinimo. Jau tada brendo mintys apie kitų nacionalinių parkų steigimą, todėl parką norėta pavadinti pagal regioną – Aukštaitijos vardu. Bet jis buvo pavadintas Lietuvos TSR nacionaliniu parku. Tai buvo trečiasis nacionalinis parkas TSRS (po Estijos ir Latvijos). Aukštaitijos nacionaliniu parku tapo tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę – 1991 metais.
Nacionalinis parkas buvo įkurtas, siekiant išsaugoti bei atkurti Aukštaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus bei juos tausojančiai naudoti. Tai ežerų kraštas, kur tyvuliuoja 126 ežerai ir ežerėliai. Vanduo semia net 15 procentų parko teritorijos. Didžiausias ežeras yra Kretuonas – 829 ha. Tauragno ežeras yra giliausias ne tik parke, bet ir Lietuvoje (gylis – 62,5 m).
Teritorijos paviršių suformavo ledynai, visiškai pasitraukę prieš 14 tūkstančių metų, todėl reljefas yra labai raižytas ir įvairus. Paskutiniojo apledėjimo metu susidarė ežeringos moreninės aukštumos, o ledyno pakraštį ženklinantis Šiliniškių gūbrys Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiui suteikia savitumo ir vilioja turistus.
Dėl savo geomorfologinės praeities Aukštaitijos nacionalinis parkas išsiskiria savo gamtinių salygų įvairove. Čia galima atrasti beveik visų Lietuvoje esančių gamtos buveinių ir dirvožemių tipus. Todėl parke auga tiek stepių, tiek tundrų augalija, o prieglobstį suranda netgi labai retos nykstančios paukščių ir gyvūnų rūšys.
Aukštaitijos nacionalinis parkas įkurtas kalvotoje ir miškingoje Rytų Lietuvos teritorijoje, maždaug 100 km atstumu į šiaurę nuo Vilniaus, trijų administracinių rajonų (Ignalinos, Utenos ir Švenčionių) sandūroje. Tai antras pagal plotą nacionalinis parkas Lietuvoje - užima 40,5 tūkst. ha plotą, vandenys užima 15,5 proc., miškai – 70 proc. teritorijos. Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija įsikūrusi Palūšėje.
Konferenciją ,,Pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas – vakar, šiandien, rytoj“, kuri vyks lapkričio 11 d. 16 val. Vilniaus rotušėje, organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, kuruojanti Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų veiklą.

1974 m. kovo 29 d. tuometinės Vyriausybės nutarimu Nr. 124 Ignalinos, Utenos ir Švenčionėlių miškų ūkių teritorijų dalyje buvo įsteigtas Lietuvos nacionalinis parkas (toliau –LNP). Didžiausia Lietuvos nacionalinio parko teritorijos dalis priklausė Ignalinos miškų ūkiui, kuriam vadovavo Edmundas Kapturauskas.
„Įkūrus ūkio teritorijoje parką buvo padaryti ir administraciniai Ignalinos miškų ūkio pakeitimai: iš Utenos miškų ūkio prie Ignalinos miškų ūkio buvo prijungtos parko teritorijai priklausančios Daunorų ir Minčios girininkijos, iš Švenčionėlių miškų ūkio gamybinio susivienijimo (toliau – MŪGS) – Kaltanėnų girininkija. Švenčionėlių MŪGS perduota Adutiškio girininkija. Taip visa Lietuvos nacionalinio parko teritorija įėjo į Ignalinos miškų ūkio teritoriją“,- dalinasi prisiminimais apie parko steigimą E.Kapturauskas. Ūkininkavimas Ignalinos miškų ūkyje išsiskyrė į dvi dalis: Lietuvos nacionalinio parko teritorijoje miškų ūkio veikla daugiau buvo nukreipta gamtosauginių ir socialinių reikmių tenkinimui, o likusioje veiklos teritorijoje – ekonominių reikmių tenkinimui.
Anot E. Kapturausko, vienas iš pirmųjų iššūkių tvarkant Lietuvos nacionalinio parko teritoriją buvo miško kelių tinklo sutvarkymas. Parko teritorijoje esantys miško keliai neatitiko keliams taikomų reikalavimų, todėl buvo imta juos tvarkyti, o kur įmanoma tiesti naujas kelių atkarpas. Buvo siekiama, kad parko teritorijoje kovai su medienos kenkėjais nebūtų naudojamos arba minimaliai naudojamos cheminės medžiagos, stengiamasi jas pakeisti biologinėmis priemonėmis. Visa ūkinė veikla LNP teritorijoje buvo derinama su parko direkcija.
Labai radikalus miškų administravimo pakeitimas buvo atliktas 1991 m. Tuomet pasirinktas naujas parko modelis parko miškus pavedant tiesiogiai valdyti bei juose ūkininkauti Aukštaitijos nacionalinio parko administracijai (toliau – ANP). Tokiu būdu valstybinių miškų priežiūra, auginimu bei tvarkymu parko teritorijoje rūpinosi pati Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija. 2004 m. Aukštaitijos nacionalinio parko miškai buvo sugrąžinti VĮ Ignalinos miškų urėdijai ir valstybinės reikšmės miškai vėl atsidūrė vienose rankose.
Šiuo metu Ignalinos miškų urėdija, ūkininkaudama Aukštaitijos nacionalinio parko miškuose, visus savo veiksmus derina su ANP direkcija. Glaudžiai bendradarbiaujama rekreacinės infrastruktūros gerinimo srityje, bendromis jėgomis vykdomi gamtotvarkiniai projektai, atliekami kraštovaizdžio kaitos darbai.

Ignalinos miškų urėdijos informacija, www.perpasauli.lt

   Atgal
uredija

VĮ "Panevėžio miškų urėdija"

Parko g. 32, LT-37188, Panevėžys 
Koordinatės  519887, 6178116 (LKS)
55° 44' 14.05",  24° 18' 59.95"  (WGS)

Įmonės kodas: 168689193 
PVM  m. k.  LT686891917  
Duomenys kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre
A/s Nr.LT717044060008012572
"SEB bankas" AB, kodas 70440 

Darbo laikas:

Miškų urėdijoje, girininkijose, medelyne ir medienos ruošos padalinyje
Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia    8.00 val. 
Pietų pertrauka  12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga   17.00 val.

Penktadieniais:
Darbo pradžia     8.00 val.
Pietų pertrauka   12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga    15.45 val.

Tel. (8 45) 448 711 
Faksas (8 45) 445 961
El. paštas: info@panmu.lt
www.panmu.lt

Interneto
svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo