uredija
LtIEn

        

        

 
Panevėžio miškų urėdija Klauskite Svetainės medis Neįgaliems
a
Pranešimo tema*:
Anoniminis pranešimas*:
Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas  

 

 

 

 

 

 

 

Saugomos teritorijos
Saugomų paukščių ir augalų stebėsena ir pokyčiai 2013.03.21

 

Paukščių, įrašytų į Raudonąją knygą žinomų lizdaviečių kiekis ( vnt.)

Paukščio rūšies pavadinimas

2007 metai

2008 metai

2009 metai

2010 metai 

2011 metai

2012 metai 

2013 metai 

2014 metai

2015 metai

2016 metai

Juodasis gandras

16

17

17

16

 17

 17

15

15

15

15

Mažasis erelis rėksnys

19

20

20

19

 19

 19

17

17

17

17

Vištvanagis

5

6

8

9

 9

 9

10

10

10

10

Vapsvaėdis

2

3

4

4

 2

 1

2

2

2

2

 

juodasis gandras Mažasis erelis rėksnys Vapsvaėdis Vištvanagis

 

Augalų, įrašytų į raudonąją knygą radimviečių kiekis ( vnt.)
                     

Augalo rūšies pavadinimas

2007 metai

2008 metai

2009 metai

2010 metai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

2014 metai

2015 metai

2016 metai

Plačialapė klumpaitė

6

6

6

6

6

6

 6

6

6

6

Statusisi atgiris

28

28

28

28

28

28

 28

28

28

28

Dėmėtoji gegunė

5

6

6

6

8

8

 8

8

8

8

Mėlynlapis karklas

5

5

5

5

3

3

 3

3

3

3

Retažiedė miglė

4

4

4

4

4

4

 4

4

4

4

Meškinis česnakas

6

6

6

6

6

8

 8

8

8

8

Beržas keružis

6

6

6

6

4

4

 4

4

4

4

Paprastasis kardelis

3

3

3

3

16

16

 16

16

16

16

Virgininis varpenis

1

1

1

1

1

1

 1

1

1

1

Paprastoji tuklė

 

 

 

 

4

4

 4

4

4

4

Geltonžiedis pelėžirnis

2

2

2

2

1

1

 1

1

1

1

Sibirinis vilkdalgis

1

1

1

1

5

5

 5

5

5

5

Miškinė dirsė

 

 

 

 

1

1

 1

1

1

1

 

 

Dėmėtoji gegunė
Virgininis varpenis
Raktažolė pelenėlė
Plačialapė klumpaitė
Meškinis česnakas
Geltonžiedis peležirnis
Paprastasis kardelis
Gamtos turtai

VĮ Panevėžio miškų urėdijos ekosistemų pavyzdinių plotų (EPP) sąrašas
Suderintų Kertinių miško buveinių sąrašas valstybinės reikšmės miškuose

Panevėžio miškų urėdijos miškai turtingi šiam kraštui būdinga augalija, gyvūnija, kraštovaizdžiu, gamtos paminklais. 12 tūkstančių 360 ha urėdijos miškų (16,5 procento) priskirta saugomoms teritorijoms. Daugiau kaip pusę jų užima draustinių miškai.

Krekenavos regioninis parkas (11 868 ha) įsteigtas siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Regioniniam parkui priskirta 5180 hektarų miškų.
Tarp jų - Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio (495 ha), Ramygalos telmologinis (274 ha), Gringalių botaninis-zoologinis (376 ha), Linkavos hidrografinis (14 ha) ir Upytės geomorfologinis (12 ha) draustiniai.

Urėdijos teritorijoje yra 4 valstybiniai draustiniai.
Žaliosios botaninis-zoologinis 3 092 ha draustinis saugo jame esančias Vidurio Lietuvos lygumai būdingas augalų bendrijas ir gyvūniją. Tai vienas didžiausių draustinių miškų urėdijoje, apimantis dalį Žaliosios, Stumbriškio ir Karsakiškio girininkijų.
Naudvario botaninis 68 ha draustinis, saugantis Šiaurės Lietuvos lygumų plačialapių miškų augalų bendrijas su retų rūšių augalų augavietėmis, yra Gustonių girininkijos Naudvario miške. Čia aptikta viena rečiausių Lietuvoje samanų: brijinė skeltadantė (Fissidens bryoides).
Viržonių botaninis 37 ha draustinis įsteigtas išsaugoti Viržonių pelkę su retų rūšių augalų augimvietėmis.
Juostos hidrografinis 305 ha draustinis saugo mišku apaugusią negilaus salpinio slėnio silpnai vingiuotą Juostos upelio atkarpą.

Yra ir du vietos reikšmės draustiniai.
Tai - Sanžilės kraštovaizdžio 540 ha draustinis, įsteigtas Panevėžio rajono savivaldybės, siekiant išsaugoti Sanžilės upelio kraštovaizdį su šiai vietovei būdinga miškų ir pievų augmenija. Pagrindinę draustinio dalį užima miškai (508 ha).
Pašilės botaninis-zologinis 300 ha draustinis įsteigtas Kėdainių rajono savivaldybės. Draustinio tikslas - išsaugoti Pašilės miškui būdingas retąsias augalų bendrijas ir gyvūniją.

Panevėžio miškų urėdija turtinga ne tik saugomomis miškų teritorijomis, našiais medynais, bet ir aukštapelkėmis bei dar išlikusiais unikaliais žmogaus veiklos nepažeistais miškų sklypais, kuriuose galima aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų augalų, grybų, kerpių, samanų bei gyvūnų rūšių. Bendradarbiaujant Lietuvos ir Švedijos ekspertams miškų urėdijos specialistams, urėdijoje inventorizuota 583,2 ha kertinių miško buveinių ir 1379,4 ha ekosistemų pavyzdinių plotų. Kertinėse buveinėse ir ekosistemų pavyzdiniuose plotuose ūkinė veikla nevykdoma. Saugomose teritorijose vykdomas patvirtintas stebėjimų monitoringas.

Urėdijos teritorijoje yra: 
Drulupio ir Tuginaičių senkapiai (Krekenavos g-ja)
III-IV amžiaus pilkapiai (Gustonių g-ja),
Paminklinis Ąžuolas (Raguvos g-ja),
Mitabynės pušis (Žaliosios g-ja),
Daugiakamienė pušis (Naujamiesčio g-ja),
Akmuo Rapolas (Krekenavos g-ja).

VĮ Panevėžio miškų urėdijos teritorijoje esantys ypatingos vertės miškai

Kas yra ypatingos vertės miškai Panevėžio miškų urėdijoje? 

HCV1 Miške yra regioninės ar nacionalinės reikšmės biologinės įvairovės vertybių koncentracijos (pvz.: nykstančios RK rūšys,)
HCV2 Miške yra pasaulinės, regioninės ar nacionalinės reikšmės dideli miškų masyvai, kurie priklauso arba juose yra tvarkymo vienetas, ir kur yra daugelio, jei ne visų natūraliai egzistuojančių rūšių, esančių natūralaus paplitimo ribose, gyvybingos populiacijos.
HCV3 Miškai, kurie yra arba juose yra nykstančios ekosistemos
HCV4 Miškai, kurie atlieka svarbias funkcijas kritinėse gamtinėse situacijose (pvz., vandenskyros apsauga, erozijos kontrolė).
HCV5 Miškai, kurie svarbūs vietinėms žmonių bendruomenėms (pvz., rekreacijai, sveikatai) ir/ar svarbūs vietinių bendrijų tradicinės kultūros identiškumui (kultūrinės, ekologinės, ekonominės ar religinės reikšmės teritorijos, nustatytos bendradarbiaujant su tomis bendruomenėmis)
HCV6 Miškai, kurie svarbūs vietinių žmonių bendruomenių tradiciniam kultūriniam identitetui (bendradarbiaujant su šiomis bendruomenėmis nustatyti objektai, atskiri miško plotai, turintys ypatingą kultūrinę, ekologinę, ekonominę ar religinę reikšmę).
Šiuo metu urėdijos teritorijoje yra identifikuota:

Kodas

Padėtis MTV

YVM tvarkymo priemonės

Plotas, ha

HCV1

II A grupės miškai

Naudvario botaninis draustinis;

Žaliosios girios botaninis – zoologinis draustinis

Gringalių botaninis – zoologinis draustinis

Ramygalos telmologinis draustinis

Sanžilės kraštovaizdžio draustinis

 

Gamtinio karkaso nuostatai;

Žemės ir miško specialiosios naudojimo sąlygos;

Saugomų teritorijų įstatymas;

Draustinių nuostatai;

Gamtotvarkos planai

3790 ha

 

HCV2

NATURA 2000 teritorijos: Žaliosios girios biosferos poligonas, Taujėnų-Užulėnio biosferos poligonas

Miškų biosferos poligono nuostatai;

Gamtotvarkos planai;

7999 ha

 

HCV3

NATURA 2000 buveinių apsaugai svarbios teritorijos

Žaliosios girios buveinių apsaugai svarbi teritorija

Taujėnų – Užulėnio  miškų buveinių apsaugai svarbi teritorija

Gringalių miško buveinių apsaugai svarbi teritorija

Naudvario miško buveinių apsaugai svarbios teritorijos

 Pašilių pelkės buveinių apsaugai svarbios teritorijos

Dvariškių kaimo apylinkių buveinių apsaugai svarbi teritorija

Skilvionių miško buveinių apsaugai svarbi teritorija

KMB, EPP

 

Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai;

Bendrieji kertinių miško buveinių nuostatai;

2098 ha

 

HCV4

III miškų grupės miškai

Juostos hidrografinis draustinis

Linkavos hidrografinis draustinis

Valstybinių parkų apsauginių zonų miškai

Laukų apsauginiai miškai

Kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai

Vandens telkinių apsaugos zonų miškai.

 

Gamtinio karkaso nuostatai;

Žemės ir miško specialiosios naudojimo sąlygos;

Saugomų teritorijų įstatymas;

Draustinių nuostatai;

Gamtotvarkos planai

1034 ha

 

HCV5

II B grupės rekreaciniai miškai

Miško parkai

Valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai

Rekreaciniai miško sklypai

Miestų miškai

 

Gamtinio karkaso nuostatai;

Žemės ir miško specialiosios naudojimo sąlygos;

Saugomų teritorijų įstatymas;

Draustinių nuostatai;

Gamtotvarkos planai

688 ha

 

HCV6

Gamtos paveldo objektai

Akmenys Mukolas ir Mukoliukas;

Akmuo Velnio pėda;

Banionių akmuo;

Barklainių akmuo;

Ėriškių miško akmuo;

Naujamiesčio akmuo;

Nauradų akmuo;

Vilktupio šaltinis;

Daniliškio liepų alėja;

Kalnelio daugiakamienė pušis;

Pakuodžiupių kadagys

Žemės ir miško specialiosios naudojimo sąlygos

 

 

 

 

Viso: 13615 ha

Ką slepia kertinės miško buveinės?

„Kertinės miško buveinės – tarsi salos erdvėje, kurioje negali gyventi daugelio specializuotųjų buveinių rūšių organizmai. Tai – „kertiniai pamatų akmenys“, jeigu miško biologinę įvairovę įsivaizduotume kaip „namą“; iš to yra kilęs ir šių buveinių pavadinimas, pabrėžiantis jų svarbą.“
V. Marozas („Sausumos ekosistemų įvairovė ir apsauga“, 2008)

Mėgstantiems lankytis miškuose, grybauti, uogauti ar šiaip vaikštinėti ir kvėpuoti grynu oru, ko gero, yra tekę pastebėti ant medžių keistus ženklus: raudonas juostas, mėlynus trikampius ir raudonas raides KMB arba KB. Žengiant toliau už šiais ženklais pažymėtų medžių tarsi patenkama á žmogaus pamirštą miško vietą, kur klesti gamta. Dera šimtamečiai medžiai, apaugę samanomis. Savo gyvenimą baigę augalai čia pat virsta ir trūnija. Kai kuriems netgi gali pasirodyti, kad tai blogos miško priežiūros pavyzdys – juk džiūsta šimtamečiai ąžuolai ir niekas jų nenupjauna. Kodėl šios miško vietos paliktos likimo valiai?

Po užrašu KMB slepiasi kertinė miško buveinė. Pagal dabartinį susitarimą – tai žmogaus ūkinės veiklos nepažeistas (arba su išlyga nepažeistas) miško plotas, kuriame šiuo metu didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių. Kitaip tariant, tai miško vieta, kurioje yra išlikę senųjų Lietuvos miškų pėdsakų ir galima rasti arba randama retų augalų ir (arba) gyvūnų rūšių.
Raudonos linijos žymi buveinės kraštus, o mėlyni trikampiai – buveinės centrą.
Buveinėse draudžiama bet kokia žmogaus veikla

Dažniausiai kertinės miško buveinės užima labai nedidelį plotą, kuris daugiau simboliškai saugo paskutinius senųjų miškų pėdsakus. Tačiau yra ir pakankamai stambių buveinių, sudarančių 10 ar 20 ha plotus. Pavyzdžiui, Kaišiadorių miškų urėdijoje inventorizuotos ir patvirtintos 75 kertinės miško buveinės, kurios užima 230 ha miško plotą.

Daugeliui buveinių išlikti padėjo tai, kad jos buvo labai nepatogiose kirtimų darbams vietose – stačiuose šlaituose, pelkėse ir kitur, kur miško ruošimo technika negalėjo įvažiuoti. Tokias vertingas teritorijas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Švedijos Rytų Jotalando (Östra Götaland) regionine miškų valdyba, ėmė inventorizuoti tik 2001 m. Tuo metu jos pradėtos skelbti ne ūkinės veiklos objektais, jose uždrausta bet kokia žmogaus veikla.

img   Plačiau
uredija

VĮ "Panevėžio miškų urėdija"

Parko g. 32, LT-37188, Panevėžys 
Koordinatės  519887, 6178116 (LKS)
55° 44' 14.05",  24° 18' 59.95"  (WGS)

Įmonės kodas: 168689193 
PVM  m. k.  LT686891917  
Duomenys kaupiami ir saugomi 
Juridinių asmenų registre
A/s Nr.LT717044060008012572
"SEB bankas" AB, kodas 70440 

Darbo laikas:

Miškų urėdijoje, girininkijose, medelyne ir medienos ruošos padalinyje
Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais:
Darbo pradžia    8.00 val. 
Pietų pertrauka  12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga   17.00 val.

Penktadieniais:
Darbo pradžia     8.00 val.
Pietų pertrauka   12.00 – 12.45 val.
Darbo pabaiga    15.45 val.

Tel. (8 45) 448 711 
Faksas (8 45) 445 961
El. paštas: info@panmu.lt
www.panmu.lt

Interneto
svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo